Paklaustas, ar ilgam užsibus ši infliacijos krizė, ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis svarsto, kad ji greitai nepraeis.
„Manau, kad ir šiuos metus infliacija bus aukšta, gal tik rudeniop ji pradės slopti. Pirmiausia mums ir toliau augs dujų kainos. Kaina, už kurią Lietuva perka dujas, mažai koreliuoja su vadinama „spot“ rinkos kaina ES, kuri greičiausiai nusileis, nors dabar yra kosmoso aukštybėse. Vis dėlto didžiąją dalį dujų Lietuva gauna iš „Gazprom“, ten veikia formulė su vėlinimu, slenkančiu vidurkiu. Pats „Gazprom“ teigia, kad jis 2021 m. Europai vidutiniškai teikė dujas po 300 dolerių už 1000 kubų, o prognozuoja, kad šiemet vidutiniškai tieks už 500 dolerių. Tai neabejotinai mums išaugs“, – sako jis ir priduria, kad degalai taip pat vargu ar atpigs.
Ekonomistas svarsto, kad labiausiai šiemet gali kristi elektros kainos.
„Labiausiai gali atpigti elektros energija, kadangi didžioji dalis elektros energijos Lietuvoje importuojama iš Šiaurės Šalių vadinamos „Nord pool“ rinkos, ten buvo kosminis kainų šuolis. Praėjusių metų gruodį kainos buvo 5 kartus didesnės nei 2020 m. gruodį. Tam buvo daug priežasčių. <...> Tai elektros energijos kainos gali kristi, bet kadangi dujos nepigs, trąšos bus brangios, laukų apdirbimas bus brangus, maisto produktai veikiausiai brangs toliau. Taip, kad infliacija tikrai išliks“, – dėsto R. Rudzkis.
Ekonomistas įspėja nusiteikti, kad tokių palankių metų, su tokiu sparčiu pramonės ir gyvenimo lygio kilimu, nebus, jį pakeis nuosaikesnis laikotarpis. Todėl, anot jo, Vyriausybei švaistytis pinigais nereikėtų.
„Tokių šiltnamio laikotarpių, koks buvo ir Lietuvos Vyriausybei, gal net ir didelei daliai verslo pernai, užpernai ir metais prieš tai, t. y. nulinės palūkanos, pinigų kiekis didžiulis, pinigų kiekis euro zonoje visąlaik didėjo, visi buvo atsipalaidavę ir vartojo daug, (nebus – Delfi).
Aš visiškai neabejoju, nepaisant Europos centrinio banko (ECB) garantijų, kad dar šiemet palūkanos nebus keliamos, greičiausiai gal net pavasarį ECB paseks JAV federalinės rezervų sistemos veiksmais ir nustos didinti pinigų masę, o rudeniop greičiausiai paskelbs ir apie palūkanų normų didinimą. Tai radikaliai paveiks verslo sąlygas didelei daliai įmonių. Tiek ES, tiek JAV pakankamai daug įmonių, kurios sunkiai laikosi. Beje, ir šalių situaciją stipriai pakeis, kokiai Italijai ar Graikijai gyvenimas gerokai pasunkės, jei bus pranešta apie palūkanų normų kitimą“, – prognozuoja jis.
Todėl, kaip sako, geriau valdžiai pinigų perteklių naudoti kryptingai, ne visiems vienodai, o tik tiems sluoksniams, kuriems labiausiai jų trūksta.
Visą Delfi TV laidą „Iš esmės“ žiūrėkite 17 valandą.
