Pasak R. Smitho, visi verslai pasiruošia panašias strategijas, kuriose numatytas augimas, pajamų diversifikavimas ir panašūs dalykai, tačiau ne visos jos pasiteisina, tuo labiau, nei viena neišgyvena „kontakto su priešu“, nes tam pasiruošti neįmanoma, apie tai interviu DELFI teigė Britų tarybos kvietimu ISM ir Knygų mugėje viešėjęs filosofas.
Dauguma strategijų jus veda prie labai ribotų veiksmų, tvirtina jis, todėl kiekvienas turi savęs paklausti esminių klausimų.
Kada bus gana? Arba kiek jums reikia pinigų?
Filosofas tvirtina, kad verslininkai turi teisingai įvardinti savo santykius su pinigais.
„Daug verslo žmonių bijo pinigų ir jie jaučiasi nepatogiai, politiškai ir morališkai sukompromituoti, jei turi daugiau. Kiti žmonės myli pinigus per daug ir jie yra tiesiog godūs. Jeigu jūs norite pradėti savo verslą, jūs turėsite išsiaiškinti savo santykius su pinigais“, - interviu teigė jis.
„Pirmiausia reikia savęs perklausti, kodėl jūsų verslas egzistuoja? Dauguma atsako, kad dėl pinigų. Tuomet kitas klausimas – ar jūs mylite pinigus?“, - nuo ko pradėti savęs klausinėti siūlo R. Smithas. Jis pasakoja prieš kurį laiką konsultavęs turtingą anglų lordą, kurio klausęs, kiek pajamų jam gana.
Jums lengviau keistis ar kentėti?
Šį klausimą R. Smithas įvardija kaip patį svarbiausią, kurį turi užduoti kiekvienas verslininkas, nes būtent pokyčių baimė – vienas svarbiausių stabdžių judant į priekį.
Kaip pavyzdį jis pateikė vieną sėkmingą Londono teisininkų įmonę, teikiančią aukščiausio lygio brangias teisines paslaugas, tačiau siekiant greito ir stabilaus pajamų augimo įmonė pradėjo orientuotis ir į vidutinės klasės rinką, dėl ko kasmet įmonę palikdavo vienas partneris.
„Man tai vienas svarbiausių žudančių klausimų. Nes žmonės dažniau investuoja į esamą padėtį, kad tik ji nesikeistų, nei į ateitį“, - sakė jis. Anot jo, su panašia dilema susiduria ir džinsų gamintojas „Wrangler“, kurie neapsisprendžia dėl savo pirkėjų segmento.
„Tuomet labai labai sunku išlaikyti tokį verslą“, - kalbėjo R. Smithas.
Ar jūsų įmonėje yra šnipų?
„Daug žmonių dirba, mokosi ir vagia informaciją sau patiems. Mes visi esame šnipai savo pačių organizacijose. Esmė – kaip tu su tuo susitvarkai. Mano dėdė, buvęs „Mars“ šokoladų gamybos technologijos direktorius, vieną dieną pranešė, kad palieka įmonę ir pereina pas konkurentus, jis buvo išmestas iš biuro tą pačią sekundę be galimybės susirinkti savo daiktus. Tiesiog išmestas pro duris, nes vadovai nenorėjo, kad jis galėtų susirinkti dar daugiau informacijos“, - pasakoja konsultantas.
Tačiau jis sako labiau vertinantis pasaulyje žinomos verslo konsultantų - „McKinsey“ filosofiją – savo buvusius darbuotojus laikyti ateities klientais.
„Jie įdarbina žmones visam gyvenimui. Jie samdo savo ateities klientus. Nes jie žino, kad tie žmonės, kurie dabar dirba įmonėje, ateityje taps sėkmingais verslininkais. Ir modelio esmė – nelaikyti tų žmonių šnipais, net jie paskui išeina dirbti pas konkurentus. Jie mato juos kaip platesnius resursus. Jūs galite galvoti apie tokius šnipus kaip apie būsimas galimybes (...) galite manyti, kad tai jūsų imperijos žmonės“, - teigia R. Smithas.
Ar jūs produktyvus 100 proc. laiko?
Visuomet reikia sau užduoti klausimą, ar esate produktyvus visą laiką. Bet tai toli gražu nereiškia, kad kuo ilgiau turite likti prie savo darbo stalo, nes kaip tik čia ir ateina mažiausiai idėjų, kurių taip ieškote, teigia R. Smithas ir pripažįsta, kad neteko sutikti žmogaus, kuris būtų naudingas visą savo darbo laiką. Todėl nėra nieko blogo aplankyti parodą ar net pažaisti žaidimą telefone, nueiti į jogos treniruotę.
„Žmonės naujų idėjų atranda ne būdami biure, jie randa jų šeštadienio popietę, kai stebi savo vaikus žaidžiančius. Arba klausydami muzikos, kuri primena kažką iš vaikystės. Yra dalykų, kurių neišspręsite prie savo stalo“, - sako R. Smithas.
Koks bus postkapitalizmas?
R. Smithas rašo leidiniams “The independent”, “Intelligent Life”, “Psychologies”, “Evening Standard”, turi savo skiltį „The Sunday Times“, kur atsakinėja į skaitytojų klausimus. Anot jo, stebint vertybių kaitą visuomenėje akivaizdu, kad šiuolaikinis žmogus labiausiai susirūpinęs savimi. Kiti svarbūs pokyčiai – postkapitalizmas. Po finansų krizės žmonės vis mažiau pasitiki globaliais dalykais, todėl veikiausiai reikia laukti, kad populiarės glaudžios bendruomenės, turinčios savo taisykles ir besirūpinančios tvariu gyvenimo būdu.
- Esate parašęs kelias knygas apie skirtingus filosofus ir jų minčių pritaikymą kasdieniame gyvenime, stebite kaip keičiasi vertybės visuomenėje. Kokius didžiausius pokyčius matote?
- Žmonėms labiausiai rūpi jie patys. Tai varo į depresiją, dėmesys pačiam sau yra dominuojantis. Turiu pasakyti, kad daugiausia laiškų gaunu iš žmonių, kuriems jau 30-50 metų. Jeigu pakalbu su jaunimu ar paaugliais, jie daug labiau nori kažką pakeisti. Ir jiems daug labiau rūpi žmogaus teisės, klimato kaita ir kiti dalykai. Jauni žmonės daug didesni altruistai. Nes jie turi mažiau ką prarasti. Būdamas keturiasdešimties ar penkiasdešimties žmogus turi daug daugiau ką saugoti.
- Su kokiu didžiausiu iššūkiu susiduria visuomenė šiandien?
Aišku, kad kapitalizmas savo klasikine forma nebėra patvarus, ir tai parodė finansų krizė. Neatsakytas klausimas lieka ir dėl resursų, nes kapitalizmas sukasi aplink vartojimą. (Postkapitalizmas) turėtų būti vietinis, tvarus ir bendruomeninis (gyvenimas). Visi labai įtariai žiūri į globalius dalykus.
Kitas klausimas yra žmonių teisės. Pavyzdžiui, dalykai, kurie vyksta Sirijoje arba Kinijoje. Yra svarbių žmogaus teisių klausimų, kurie sprendžiami ir Vakaruose. Mes manome, kad žmogaus teisės yra universalios ir negalima įkaltinti žmonių tik todėl, kad jie mąsto kitaip.
Neseniai kalbėjau su moterimi, kuri kovoja prieš klitorektomiją (genitalijų apipjaustymas – red.), kuri vykdoma mergaitėms dalyje Afrikos valstybių. Tai yra blogai, žinoma. Kita vertus, jeigu žmogaus teisės iš tiesų egzistuotų, niekas negalėtų jų pažeisti. Jei tai būtų žmogaus teisės. Nes tai duota, atėję iš Dievo, yra aukščiau visko. Todėl nelabai yra tokio dalyko kaip žmogaus teisės, yra tik tikėjimas, kad klitorektomija yra blogai. Aš negaliu sakyti, kad tai yra teisė, aš tik galiu sakyti, kad nėra teisinga. Tai visuomenės susitarimas, kas yra žmogaus teisės.
- Kokiais klausimais skaitytojai šiandien kreipiasi į filosofą?
-Klausimai daugiausia apie santykius, paskutinis tekstas buvo apie tai, kiek kalta yra kita moteris. Jeigu vieniša moteris turi romaną su vedusiu vyru, mes jau žinome, kad tas vyras yra kaltas dėl romano, nes jis yra davęs santuokos įžadus. Bet kiek kalta yra kita moteris? Mano atsakymas buvo, kad kaltės klausimas yra antraeilis, svarbiausias dalykas, kad su savo partneriu jūs esate painiavoje. Tai svarbiausia.
Vienas paskutinių klausimų, į kuriuos atsakiau buvo, ar nostalgija yra gerai? Aš apibrėžiu nostalgiją kaip praeitis optimizmą. Nostalgija gali būti ir griaunanti emocija, nes nostalgija gyvenantys žmonės gyvena praeitimi, o ne dabartimi. Galvodami apie praeitį kaip apie tobulą laiką, kuris galbūt toks net nebuvo.
