Diskusijos dėl mokestinių pakeitimų įgavo dvigubą dugną – nesutariama ne tik dėl jų objekto ir bendros reikšmės biudžeto pajamoms, bet ir to, ar jų neįvedimas Lietuvai nepakiš kojas susirenkant europines lėšas iš RRF fondo.
RRF finansuojamas skolintomis lėšomis
Kaip Delfi komentavo Europos Komisijos atstovybės biuro Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, RRF finansavimas buvo sukurtas kaip atsakas į pandemijos sukeltą ekonomikos krizę.
„Jis yra papildomas prie įprastų struktūrinių fondų ar kito ES biudžeto finansavimo, o jo šaltinis – bendras ES skolinimasis, už kurį garantuoja kiekviena ES valstybė“, – Delfi sakė M. Vaščega.
Kaip priminė Finansų ministerija, kiekviena ES valstybė narė parengė nacionalinį atkūrimo ir atsparumo planą. Lietuva 2021 m. pradžioje suderino „Naujos kartos Lietuva“ planą, kuriame aprašomos reformos ir viešieji investiciniai projektai, kurie planuojami įgyvendinti remiantis priemonės lėšomis.
Spalio pabaigoje Lietuvos planas dėl RRF lėšų gavimo buvo atnaujintas. Jo vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų).
Pakoreguotame plane numatyti nauji tikslai dėl žaliosios energetinės transformacijos, verslo skatinimo pereiti prie žaliųjų ir aukštą pridėtinę vertę kuriančių technologijų.
