„Kokį tai poveikį turės konkurencijai? Kokį tai poveikį turės verslo ir gyventojų galimybei gauti paskolas ir turėti prieinamumą prie paskolų? Atsakymų į šiuos klausimus mes nematome. Lietuvos bankas ir ypač valdybos pirmininko pavaduotojas Kuodis yra apologetai poveikio vertinimo darymo. Tačiau jokio aiškaus poveikio vertinimo apie tai, kokias turės, trumpalaikes ar ilgalaikes, pasekmes bankų elgsenai, mes nematome“, – antradienį Trišalės tarybos posėdžio metu aiškino A.Romanovskis.
LVK prezidentas sakė, kad vienas iš antrinių tikslų – indėlių palūkanų normų augimas, taip pat galintis vėl sukelti aukštų bankų pelnų problemą. Jo teigimu, indėlių augimas skatintu visuomenę kaupti dar daugiau pinigų bankuose.
„Palūkanos didėja, bankai gauna pajamas. Tada sakote, kad bankai turi mokėti didesnes palūkanas už indelius. Tai jeigu bankai kels didesnes palūkanas už indelius, žmonės neš daugiau pinigų į bankus. Kas reiškia, kad bankuose bus daugiau pinigų ir vėl bus tokia pati problema, su kuria yra susiduriama“, – aiškino jis.
A. Romanovskis taip pat paminėjo, kad filosofija apmokestinti verslų viršpelnius yra neraminanti. Pasak jo, tai atveria kelią tolimesniam tarifų pagal pelną įvedinėjimui.
„Mus labai neramina filosofija ir ideologija. Nes šiuo metu yra bankai, vėliau atsiras kažkas kitas, o dar vėliau atsiras galimai visiems, kurie uždirba kažkiek daugiau nei tam tikra nustatyta milijonų riba“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
