Lapkritį buvo pranešta apie „Rimi“ vadovų pasikeitimus. Nuo 2017 m. „Rimi Lietuvos“ vadovo pareigas ėjęs Giedrius Bandzevičius nuo 2022 m. tampa trijų Baltijos šalių parduotuvių tinklą vienijančios bendrovės „Rimi Baltic“ generaliniu direktoriumi. Jis pareigas perima iš Edgaro Sesemanno, kuris po 14 metų darbo „Rimi“ ir 23 metų bendrai ICA grupėje baigia profesinę karjerą ir išeina į pensiją.
„Rimi Baltic“ Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje valdo 283 parduotuves ir 20 e. prekybos stotelių. „Rimi Baltic“ bendros pardavimo pajamos 2020 m. buvo 1561,9 mln. eurų.
„Rimi Lietuva“ yra Švedijos mažmenininkui „ICA Gruppen“ priklausančios antrinės įmonės „Rimi Baltic“ dalis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 76 mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvės ir e. parduotuvė „Rimi.lt“. Bendrovės pajamos 2020 m. siekė 360,2 mln. Eur, o pelnas augo net 38 proc. ir pasiekė 7,9 mln. Eur.
„Rimi Lietuva“ 2021 m. sparčiai plėtėsi ir atidarė 12 naujų parduotuvių, į plėtrą investavo apie 12 mln. Eur. 2022 m. bendrovė planuoja išlaikyti tokius pačius augimo tempus ir į naujas 12 parduotuvių investuoti apie 16 mln. Eur.
Lietuvos „Rimi“ parduotuvėse dirba daugiau nei 3300 darbuotojų. Jų skaičius dėl bendrovės augimo ateityje tik didės, tačiau didėja ir technologijų poreikis. Bendrovė ketina daugiau investuoti į automatizavimo sprendimus, mat tai leidžia sušvelninti darbo jėgos trūkumą.
Delfi pakalbino išeinantį (E. S.) ir naująjį vadovą (G. B.) apie pagrindinius iššūkius ir konkurenciją mažmeninėje prekyboje, plėtros planus, investicijas bei inovacijas.
– Pone Edgarai, „Rimi Baltic“ vadovaujate 14 metų. Kurie metai jums buvo įsimintiniausi?
E. S.: – Kai atėjau, daugmaž tuo pačiu metu prasidėjo finansų krizė. Taigi buvau ten, kur daugelis nenorėtų būti 2009–2010 m. Tačiau nuo tada mes kasmet augame. Bėgant metams, mūsų rinkos dalies ir prekių ženklo augimas visose trijose šalyse tęsėsi. Taigi, atrodo, elgiamės tinkamai, kad patenkintume klientų poreikius kiekvienoje iš trijų šalių.
– Kalbant apie finansų krizę, su kokiais iššūkiais teko susidurti ir ar galime juos palyginti su šiandienos pandemijos krize?
E. S.: – Manau, kad labai sunku palyginti šias dvi krizes. Galbūt ateityje susidursime su dar viena, ypač kai kainos taip sparčiai kyla, o klientas negali išleisti tiek daug, kiek pastaraisiais metais. Tačiau COVID-19 apribojimų, žinoma, per finansų krizę neturėjome, todėl anuomet ir dabar turime skirtingus rezultatus.
– Pone Giedriau, kokius dabartinius pagrindinius iššūkius išskirtumėte, perimdamas „Rimi Baltic“ vairą?
G. B.: – Neabejotinai didžiausi šių dienų iššūkiai yra susiję su pandemijos situacija. Daug kas priklauso nuo vietos taisyklių ir ribojimų, o mes turime gana skirtingas taisykles kiekvienoje šalyje. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra reikalavimas tikrinti galimybių pasą ar skiepų sertifikatą didžiausiose „Rimi“ parduotuvėse. Tai turi didelį poveikį mūsų parduotuvėms. Tačiau, manau, mums pavyko greitai rasti sprendimą ir dabar galime itin greitai nuskaityti tuos dokumentus. Taigi tai nebeturi didelės įtakos nei klientams, nei darbuotojams. Beje, kalbant apie pardavimus, neabejotinai susiduriame su nerimą keliančia tendencija, nes vis dar nemažai klientų renkasi apsipirkti be galimybių paso.
Dar vienas svarbus aspektas susijęs su mūsų plėtra. Šiais metais Lietuvoje atidarėme 12 parduotuvių. Tokį patį planą turime ir 2022 m., todėl mums svarbu rasti tinkamų vietų mūsų parduotuvėms, o mažmeninė prekyba apskritai yra itin konkurencinga. Nuolatos ieškome potencialių naujų vietų, tiek įsigydami nekilnojamojo turto, tiek pačias įmones, valdančias šį turtą, bendradarbiaujame ir su didžiaisiais vystytojais. Visi prekybos tinklai ieško geriausių ir patogiausių vietų klientams. Taigi konkurencija dėl naujų vietų tikrai didėja. Be to, visi žinome, kad žaliavų ir statybinių medžiagų bei paslaugų kainos sparčiai auga, tačiau tikimės, kad artimiausiu metu jos bus stabilesnės ir labiau nuspėjamos.
Ir turbūt trečia sritis, kurią norėčiau paminėti, yra darbuotojai, t. y. darbo jėgos trūkumas. Žinant mūsų planus toliau sparčiai plėstis, mums reikės vis daugiau darbuotojų. O darbo rinkos situacija visose rinkose, ypač Lietuvoje ir Estijoje, tikrai nepalanki. Taigi ieškome naujų būdų ir priemonių, kaip į savo įmonę pritraukti naujų darbuotojų, taip pat užtikrinti, kad dabartiniai darbuotojai liktų pas mus ilgiau.
– Kalbant apie plėtrą, ar visose trijose savo rinkose – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje – vienodai augate, ar kuri nors rinka išsiskiria?
E. S.: – Lietuvoje sparčiausiai. 2021 metais atidarėme 19 naujų parduotuvių ir iš jų 12 – Lietuvoje. Kelios atidarytos Estijoje ir 5–6 Latvijoje. Kodėl būtent Lietuvoje? Čia yra galimybių augti. Mūsų rinkos dalis tarp trijų šalių mažiausia Lietuvoje. Taip pat Lietuva yra didžiausia rinka: čia gyvena beveik 3 mln. žmonių. Taigi ši rinka būtent ta, kurioje norime būti ir augti.
– Kiek darbuotojų šiuo metu trūksta ir kiek planuojate ieškoti kitais metais?
G. B.: – Kadangi planuojame atidaryti 12 parduotuvių, priklausomai nuo jų formato, kalbame apie kelis šimtus darbuotojų vien tik Lietuvoje. Tai gana didelis procentas, jei lygintume su esamais darbuotojais, nes dabar Lietuvoje turime šiek tiek daugiau nei 3000 darbuotojų. O kitais metais jų turėsime 5–6 proc. daugiau.
– Dažnai girdime, kad pagrindinė priežastis, kodėl trūksta darbuotojų, – per maži atlyginimai. Ar sutinkate su tuo, pone Edgarai?
E. S.: – Manau, kad dauguma mūsų rinkoje siūlo konkurencingą atlygį. Kalbėdami apie konkurenciją, turėtume palyginti ir suteikiamas naudas mūsų darbuotojams. Manau, esame konkurencingi ne tik dėl atlyginimų, bet ir dėl galimybių augti, ugdyti darbuotojus ir pan.
– Norėčiau kiekvieną iššūkį aptarti išsamiau. Viena iš pagrindinių problemų verslui šiandien yra trūkinėjančios tiekimo grandinės, vėluojantys prekių pristatymai, brangstanti logistika. Kaip tai atsiliepia jūsų įmonei?
E. S.: – Dėl padidėjusių išlaidų, kurias patiriame šiuo metu, darome viską, kad sumažintume transportavimo kaštus. Tačiau ateityje kylančios tiekimo, elektros, dyzelino ir kitos kainos turės įtakos prekių kainoms. Mūsų marža, jei vertintume mažmeninę prekybą, siekia maždaug 3 procentus. Ir jei kainos kils labiau nei dyzelino, elektros, jei didės prekių savikaina, žinoma, kainos kils ir pirkėjams.
– O kurio segmento prekės labiausiai brangsta? Kiek dar jos didės?
G. B.: – Jaučiame didesnį ar mažesnį kainų spaudimą visose kategorijose. To priežastys aiškios: auga žaliavų, degalų kainos, atlyginimai ir pan. Bendra infliacija didėja. Taigi spaudimas bus iš esmės visoms prekėms be jokių išimčių.
E. S: – Šiuo metu neturiu jokių prognozių, bet kad kainos toliau augs, tai tikrai. Dabar tiekėjai mums labai didina kainas. Mes, žinoma, su jais deramės, norime įsitikinti, kad kainų kilimas yra pagrįstas bei logiškas, ir niekas nenori pasinaudoti susidariusia situacija. Derėdamiesi dedame daug pastangų, kad kitais metais kainos kiltų kuo mažiau.
Kainas labai sunku numatyti, nes kalbame ir apie iš gamtos gaunamus produktus. Kartais Brazilijoje būna šalnų, tada kavos kainos šauna į viršų. Mes veikiame pasaulinėje rinkoje, nors ir parduodame daug produktų, pagamintų Baltijos šalyse. Kava, bananai, apelsinai ir viskas, ką importuojame, yra pasaulinės rinkos produktai. Taigi kainų lygis pasaulinėje rinkoje mums taip pat turi įtakos.
– Ar imatės kokių nors priemonių, kad vartotojai nepajustų stipraus kainų augimo?
E. S.: – Negalime kontroliuoti oro sąlygų. Kai pabrangsta kava ar kiti mūsų importuojami produktai, daugiausia tai lemia oras. Labai sunku imtis kokių nors veiksmų, norint tai sukontroliuoti.
– Ar „Rimi“ spėjo pasiruošti šventiniam laikotarpiui ir lentynose prekių nepritrūks? Galbūt tam ruošėtės iš anksto ir sandėliuose pradėjote kaupti daugiau atsargų nei įprastai?
E. S.: – Sandėlyje prekių turime tiek pat, kiek ir per praėjusias Kalėdas, tada prekių nepritrūkome. Galiu garantuoti, kad ir šiemet lentynose prekių nepritrūks. Galbūt pavienių daiktų paklausa gali būti didesnė, nei planavome. Bet esame gana pažengę, naudodami šiuolaikines technologijas, todėl palyginę pardavimą praėjusiais metais prognozuojame kiekius šiemet. Taip pat turime modernią paskirstymo sistemą, pagal kurią prognozuojame prekių kiekį ir pristatymo į parduotuves grafikus.
– Pastaruoju metu daug kalbama apie santykius su Kinija ir trikdžius prekyboje. Ar su tuo susiduriate? Galbūt yra ženklų, kad tiekėjai Kinijoje ruošiasi stabdyti užsakymus?
G. B.: – Tokios informacijos neturiu. Mūsų Rygos centriniame paskirstymo centre tiekimas nesutrikęs. Taigi jokių trikdžių iš Kinijos negirdime ir nejaučiame.
– Ponas Giedrius jau pokalbio pradžioje kaip vieną pagrindinių iššūkių paminėjo ribojimus ir galimybių pasą. Ką apie šią pandemijos valdymo priemonę manote jūs, pone Edgarai? Gal galite pasidalyti kitais pavyzdžiais, ko ėmėsi latviai ir estai ir kas labiausiai pasiteisino?
E. S.: – Tai visiškai nelogiškas sprendimas. Šį ribojimą sunku suprasti. Nemanau, kad kas nors gali pasakyti, kuri priemonė sėkmingiausia, nes kiekviena šalis turi savo ribojimų. Lietuva yra vienintelė šalis, kuri įvedė galimybių pasus. Tada Latvija nukopijavo, bet Estija to nesiėmė. Skandinaviškas būdas valdyti situaciją – būti visiems atviriems ir užtikrinti, kad žmonėms užtektų vietos didžiosiose parduotuvėse. Taigi lietuviškas variantas man visiškai nelogiškas.
– Pone Giedriau, jau kalbėjote apie augančią konkurenciją prekyboje, ypač dėl naujų vietų parduotuvėms. O kaip apibūdintumėte konkurenciją e. prekyboje?
G. B.: – Rinkoje jau 10 metų turime vieną didelį konkurentą. Mūsų plėtrą vertinu pozityviai. Elektroninę parduotuvę atidarėme pirmojo karantino metu, kai buvo itin didelė elektroninės prekybos paslaugų paklausa. Tuo metu pardavimas augo tikrai sparčiai. Reikšmingų pardavimo skaičių pasiekėme jau per pirmus kelis mėnesius. Taigi iš esmės tai buvo itin sėkminga pradžia.
O dabar, žinoma, turime įsitikinti, kad esame konkurencingi ir turime visas funkcijas. Mes konkuruojame dėl pristatymo terminų, aptarnavimo ir visų dalykų, kurie yra aktualūs interneto klientams. Taip pat tobuliname pristatymo sprendimus visose trijose Baltijos šalyse. Kai kurie klientai galės pasirinkti savo užsakytas prekes atsiimti patys parduotuvėje, automobilių stovėjimo aikštelėse, kur prekių krepšiai būtų sudėti į automobilį. Taigi yra daug idėjų ir pokyčių šioje srityje. Esame labai patenkinti elektroninės prekybos plėtra visose trijose Baltijos šalyse, ne tik Lietuvoje.
– Dar kalbant apie konkurenciją šių metų pavasarį atsirado pasvarstymų, kad žemų kainų mažmeninės prekybos tinklas „Aldi“ ruošiasi įžengti į Lietuvą. Kaip reagavote į šią žinią?
G. B.: – Konkurencija apskritai yra geras dalykas. Tai – progreso variklis. Kita vertus, manau, kad Lietuva jau šiandien yra labai konkurencinga rinka. Kai 2016 m. „Lidl“ įžengė į Lietuvą, mano nuomone, konkurencija Lietuvoje tapo tikrai arši. Tačiau rinka buvo gana stabili tiek tada, kai atėjo „Lidl“, tiek vėliau. Taigi vis dar išlaikome savo lojalių klientų bazę ir galėjome padidinti rinkos dalį. Nemanau, kad itin nukentėtume, jei „Aldi“ įžengtų į Lietuvos rinką. Tačiau, iš kitos pusės, kaip jau minėjau, tai itin konkurencinga rinka. Nesu tikras, ar jie priims galutinį sprendimą ateiti į Lietuvą, pažiūrėsime. Tai daugiau priklauso nuo jų nei nuo mūsų.
– Pone Edgarai, kaip manote, ar rinkoje yra vietos dar vienam žaidėjui?
E. S.: – Jei pažvelgtumėte į mažmeninę prekybą Europoje, pamatytumėte, kad kiekvienoje šalyje yra maždaug 4–6 žaidėjai. Manau, kad visose trijose mūsų rinkose turime tokį konkurencijos lygį. Lyginant su Baltijos šalimis, kainos tarp konkurentų itin panašios. Jei paimsime prekių krepšelį, tai gali būti tik 2–3 procentų skirtumas. Bet jei lygintume kainas kitose rinkose, pavyzdžiui, Švedijoje, tai tarp parduotuvių kainų skirtumas gali būti apie 10–15 procentų. Tokių skaičių Baltijos šalyse nepamatysi, mes turime labai panašius kainų lygius. Tai rodo, kad rinka itin konkurencinga.
– Ekspertai svarstė, kad „Aldi“ galėtų įsigyti „Norfą“ ar „Rimi“ parduotuvių tinklą. Ar buvo tokių pasiūlymų ir svarstymų?
G. B.: – Aš bent jau jų negirdėjau.
– Kalbant apie susijungimą, grįžkime į 2018 m., kai „Rimi“ planavo įsigyti prekybos tinklą „Iki“, tačiau dėl Konkurencijos tarybos sprendimo šis sandoris žlugo. Priminkite, kodėl apskritai buvo planų susijungti ir kodėl nepavyko?
E. S.: – Mūsų versle mastas yra itin svarbus, kad galėtume turėti visas tiekimo grandines, logistikos funkcijas ir pan. Taigi svarbu turėti apimties. Manėme, kad greitesnis būdas – didinti savo rinkos dalį Lietuvoje ir įsigyti „Iki“, nei augti patiems. Deja, Konkurencijos taryba mums neleido. Tačiau tai – jau praeitis, dabar mes tęsiame savo organišką augimo strategiją.
– Pakalbėkime apie ateitį ir planus. Kiek planuojama investuoti į automatizaciją, robotus, savitarnos kasas ir kitus inovatyvius sprendimus?
E. S.: – Žinoma, toliau investuojame į šią sritį. Savitarnos kasos yra viena, o dabar Estijoje pristatėme įrankį, kad būtų galima skenuoti prekes, naudojant mobilųjį telefoną. Taip pat turime rankinių skaitytuvų, matome, kad šio įrankio naudojimas tarp šalių skiriasi.
Didžiausios investicijos pastaraisiais metais buvo į infrastruktūrą ir automatizavimą, kai kalbame apie logistiką. Šių metų spalį atidarėme naują logistikos centrą Rygoje – tai vienas didžiausių mūsų investicinių projektų, o kartu – vienas didžiausių ir moderniausių logistikos centrų Baltijos šalyse. Jam perstatyti ir išplėsti buvo investuota apie 75 mln. Eur.
Į rūšiavimo automatizavimą investavome apie 5 mln. eurų, kad tiekimo grandinė būtų efektyvesnė ir joje reikėtų mažiau žmonių. Rezultatas – viskas daroma greičiau, sunkvežimių pristatymo rodikliai gerėja, taigi ir toliau čia investuosime. Žmonių trūksta ne tik mūsų sektoriuje, bet ir daugelyje kitų. Taigi turime rasti būdų, kaip automatizuoti tam tikrus dalykus.
Be to, planuojame atidaryti naują paskirstymo centrą Taline. Jis bus šiek tiek mažesnis nei kiti du centrai, kuriuos turime, bet efektyvesnis, kalbant apie mūsų pagrindinę gamybą, paruoštus gaminius ir viską, ką gaminame vienoje vietoje.
– Pone Giedriau, turint omeny Lietuvą, ką netolimoje ateityje iš inovacijų pamatysime čia?
G. B.: – Aš taip pat paminėčiau mobilųjį skenavimą. Jis buvo testuojamas Estijoje, o dabar bus plečiamas ir kitose rinkose. Kiekvienoje šalyje – skirtingi naudojimo rodikliai, Estija kol kas priešakyje. Jei šį įrankį padarysime labai patogų, ir klientai galės naudoti savo įrenginį skenuodami prekes, tai, žinoma, jis turėtų tapti gana populiarus.
Be to, viduje investuojame į robotus ir automatizavimą, kad palengvintume savo procesus, kai atliekame daugiau operacijų ir mums nebūtinai reikia darbo jėgos; naudojame dirbtinio intelekto sprendimus, kad pakeistume darbo jėgą, ir robotas galėtų atlikti darbą. Jau dabar turime keletą tokių sprendimų, kai robotai tvarko sąskaitas ir panašius dalykus. Taigi yra daug sričių, kuriose galime tai pritaikyti.
