Apie tai, kaip pastaruoju metu daug dėmesio sulaukusią ir revoliucijas įvairiose srityse žadančią technologiją galima panaudoti praktiškai J. Govina ir „Blockchain Centre Vilnius“ direktorė Eglė Nemeikštytė penktadienį pasakojo tiesioginėje DELFI TV laidoje „Gyvai“.
Kas yra „blockchain“
Pirmiausia, Lietuvos banko atstovė paaiškino, kad „blockchain“ yra decentralizuota informacijos ir transakcijų saugojimo sistema.
„Joje yra taip vadinami mazgai (angl. node), bet nėra vieno centro, kuris užtikrina, jog informacija yra teisinga. Visa informacija yra decentralizuota, o jos kopijos saugomos pas visus sistemos dalyvius“, – dėstė ji.
E. Nemeikštytė sakė, kad pagrindinė šios technologijos nauda yra tai, jog sistema neturi centro, todėl visi procesai vyksta daug greičiau.
„Informacija saugoma skirtinguose sistemos dalyviuose ir negalima „nulaužti“ vieno centrinio subjekto, kuris saugo visą informaciją“, – pridūrė ji.
J. Govina pasakojo, kad nuo „blockchain“ technologijos atsiradimo praėjo jau 10 metų, ji atsirado kartu su bitkoinais.
„2008 metais nežinomas asmuo arba asmenų grupė pasivadinusi Satoshi Nakamoto panaudojo senus metodus tam, kad sukurtų didžiulę ir globalią mokėjimo sistemą. „Blockchain“ remiasi kriptografija, t.y. informacijos užšifravimo metodas, kai ji supakuojama taip, kad į ją įsilaužti ar jos perskaityti neįmanoma“, – pasakojo pašnekovė.
Du projektai
Vilniuje sausį duris atvėrė viešoji įstaiga „Blockchain Centre Vilnius“, kurios dalininkais yra politikas Antanas Guoga ir analitikas Paulius Kunčinas.
Centrui vadovaujanti E. Nemeikštytė sakė, kad jo tikslas yra įsilieti į „blockchain“ ekosistemą, padėti verslininkams, kurie dirba su šia technologija, ją įvairiais būdais pritaikyti.
„Centras suveda startuolius su investuotojais, su kitais verslo kontaktais. Esame tarptautinio tinklo dalis ir dirbame su partneriais Australijoje, Kinijoje, dar vienas centras kuriamas Dubajuje. Šiuo metu turime penkias komandas, kurios pradės dirbti nuo pirmadienio, tačiau užklausimų turime begalę – daugiau nei 100. Jie yra ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – sakė E. Nemeikštytė.
Tuo metu Lietuvos bankas artimiausiu metu pradės savo projektą „LBChain“. J. Govina sakė, kad jis prasidės nuo tyrimo, kurio metu bus įvertinta, ar Lietuvos bankas galėtų sukurti „blockchain“ platformą, į kurią kviestų įvairius startuolius ir jie galėtų išbandyti savo verslo modelį ar finansinę paslaugą, kuri yra paremta „blockchain“.
„Žinodami visą reguliacinę bazę, mes galėtume padėti jiems susiorientuoti finansų pasaulyje. Paprastai „blockchain“ entuziastai supranta technologiją, bet nesupranta reguliacinio pasaulio. Mes norime sujungti šiuos pasaulius“, – sakė ji.
J. Govina teigė, kad „Blockchain Centre Vilnius“ ir „LBChain“ yra lygiagretūs procesai.
„Matome, kad rinka pradeda priimti inovacijas, stebi ir renkasi, ką gali pritaikyti savo veikloje. Tai bendros valstybės strategijos pasekmė“, – teigė ji.
Savo ruožtu E. Nemeikštytė pasakojo, kad „Blockchain Centre Vilnius“ Lietuvą pasirinko neatsitiktinai.
„Mūsų partneriai svarstė įvairias valstybes, bet pamatę mūsų regioną, pamatę susidomėjimą pačia technologija, kiek talentų mes turime, pasirinko būtent mus“, – sakė ji.
Kaip panaudojama
E. Nemeikštytė sakė, kad „blockchain“ galima panaudoti labai įvairiai.
„Tam reikia turėti tam tikrą vertę, jos vienetą. Vienais atvejais tai gali būti butas, kitais atvejais – valiuta, dar kitais – rinkėjo balsas. Tai tik kūrybiškumo klausimas. Svarbu, kad technologijos panaudojimo dalyviai turėtų tam tikrą tinklą, kuriame norėtų keistis ta verte. Mūsų centro startuoliai vysto projektus, susijusius su švietimu, sportu, sveikatos apsauga“, – sakė ji.
J. Govina pateikė automobilių registro pavyzdį.
„Lietuvoje jis registruoja kam ir koks automobilis priklauso. Visos pasaulio šalys turi savo registrus, bet jie tarpusavyje nėra susiję. Norėdamas įsigyti automobilį antrinėje rinkoje, nuvažiavęs į turgų, žmogus dažnai įtikinėjamas, kad automobilis buvo eksploatuotas tik Vokietijoje, senjoro, kuris jį naudojo tik savaitgaliais nuvažiuoti į parduotuvę, esančią už kilometro. Jo rida yra be galo maža, jis nebuvo daužtas ir t.t.
Jūs galite patikėti tuo pardavėju arba nepatikėti. Iš esmės patikrinti, ar tas automobilis nebuvo daužtas, kam jis priklausė, apskritai, ar tai nėra vogtas automobilis – tokias galimybes ne visada galima išnaudoti. Įsivaizduokite globalų „blockchain“ tinklą, kur informacija apie automobilio kelią nuo jo pagaminimo iki galutinio naudotojo yra saugoma. Viskas užfiksuojama tinkle ir jūs, įsigydamas automobilį, galite pažiūrėti visą jo istoriją“, – dėstė ji.
Abi pašnekovės teigė, kad vartotojai išbandyti „blockchain“ technologiją ir pasinaudoti jos teikiamais sprendimais turėtų dar šiemet.
„2017 metai buvo pradinių žetonų platinimų (angl. initial coin offering, ICO) metai, kai daug startuolių surinko pinigų tam, kad galėtų išvystyti „blockchain“ technologija paremtą sprendimą. Šiemet paaiškės, kas buvo tie iš tikrųjų daug žadantys, realūs projektai, o kas turės pripažinti, jog jų idėja buvo per daug ambicinga“, – svarstė J. Govina.
