Išsakyti nusivylimai centrine valdžia
Iš regioninei plėtrai numatytų kiek daugiau nei pusantro milijardo eurų, per beveik trejus metus – patvirtinta vos 13 procentų šių lėšų, esą, įpusėjus kitiems metams, dalį pažadėtos, bet dėl pačios Lietuvos aplaidumo įšaldytos paramos, Briuselis iš viso gali atimti.
Kodėl stringa darbai, LNK vidurdienio žinios teiravosi savivaldybių asociacijos prezidento Mindaugo Sinkevičiaus.
„Išsakėme prezidentui ir papasakojome situaciją, o ta situacija ir pokalbis – apie ką? Apie tai, kad prasidėjusi nauja finansinė Europos Sąjungos perspektyva prasidėjo 2021-ais, sausio 1-ąją dieną ir tęsis iki 2027 metų pabaigos. Lyg ir gyvename naujoje finansinėje perspektyvoje, pinigai suplanuoti, Europos Sąjungos parama Lietuvai ir regionams suplanuota, bet tų pinigų nematyti.
Vis dar kuičiamės biurokratinėse procedūrose, dokumentų rengimuose, jų keitimuose. 2023-ti metai, jau pora metų praėjo, o projektų realių, sutarčių dėl projektų įgyvenimų – nėra“, – dalijosi savivaldybių asociacijos prezidentas.
Būtent šioje vietoje ir kyla klausimas, kur ir kodėl viskas stringa, jeigu iki šiol per kone trejus metus buvo patvirtinta vos 13 procentų lėšų? M. Sinkevičiaus teigimu, situacija – nemaloni.
„Čia galime kelti sau tokį ir retorinį klausimą, gal Lietuvai tų pinigų ir nereikia, jeigu mes čia taip lėtai juos panaudojame ir investuojame? Tikrai situacija nemaloni ir mes dėl to neprašome valstybės biudžeto pinigų. Mes visi suprantame, kad viešosios investicijos Lietuvoje – labai glaudžiai susijusios su europiniu finansavimu.
Aš manau, problema yra tokia, kad yra ir nesusikalbėjimų, ir, matyt, kadrų stoka ministerijose neleidžia dirbti tais greičiais, kurie buvo suplanuoti, na ir kartais mes padarome tokį manevrą – vienas žingsnis į priekį, du atgal“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Žarstosi tarpusavio kritika
Anot M. Sinkevičiaus, žengti į priekį nepavyksta dėl tam tikrų nesusikalbėjimų.
„Tarkime, ministerija X numato, sudėlioja finansavimo gaires, mes, savivaldybės, jau kaip ir pasiruošiame, žinodami, kas bus finansuota, ir, nesulaukę dar starto, turime falšstartą, nes ministerija persigalvojo – keičia gaires, o mes turime vėl keisti savo projektus“, – pasakojo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Tam, kad neliktų nežinomųjų, jis įvardijo ir ministerijas, su kuriomis susitarti sekasi sunkiausiai.
„Na, gal čia neišsakysiu labai griežtos kritikos, bet dabar, žiūrint kontekstą, sakyčiau, kad šlubuoja Aplinkos ministerija ir Sveikatos ministerija. Tai dvi ministerijos, kurios dar ne iki galo susitvarkę savo priemones ir savo priemonių gaires.
Aplinkos ministerijos atveju, yra kalbama apie žaliųjų zonų plėtrą urbanizuotose teritorijose, grubiai šnekant, apie įvairius parkus, žaliąsias erdves, kurios galėtų atsirasti miestuose, bet kol kas gairių nėra, neaišku, kas bus finansuojama – ar suolas, ar medis, ar dar kažkas. Na, tai laukiame, nestartuojame“, – dalijosi M. Sinkevičius.
Jis išsakė ir nuogąstavimus dėl Sveikatos ministerijos darbo.
„Su Sveikatos ministerija, kiek pamenu, viena priemonė yra ilgalaikės priežiūros. Žinote, turime ir senyvų, ir ligotų šeimos narių, ir ilgalaikė priežiūra mūsų sveikatos priežiūros įstaigose gali būti užtikrinta, bet, vėlgi, gairės nesudėliotos, tad laukiame, kol bus sudėliotos ir viskas tęsiasi. Tęsiasi neapibrėžtumas“, – teigė jis.
Tiesa, yra ir tokių ministerijos, kurios kritiką žeria ir savivaldai, esą darbus stabdo nauji merai, po rinkimų nusprendę revizuoti suplanuotus darbus, kurie jiems – nelabai patinka. Vis dėlto, M. Sinkevičiaus teigimu, tai – nėra masinis reiškinys.
„Galbūt yra atskirų savivaldybių, kur vienas kitas meras pasižiūri palikimą, kas buvo suplanuota, suprojektuota, bet aš turiu ir kontrargumentų. Turime labai aiškų pavyzdį. Turėjome labai didelį norą šiais metais jau startuoti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priemonėmis. Gairės buvo patvirtintos, jau mes čia planavome, kaip mes keisime savo mokyklas, kaip jas pritaikysime vaikams, kaip užtikrinsime visos dienos mokyklas, naujus dalykus, reikalingus dirbantiems tėvams. Kas atsitiko? Gairės patvirtintos, mes jau buvome pasiruošę, dabar naujas ministras, nauja vadovybė nusprendė, kad gaires reikia peržiūrėti ir tikslinti“, – pasakojo jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, situacija ir vėl tokia pati – „trukt už vadžių, vėl iš pradžių“.
„Ne tik merų pasikeitimai, matyt, bet ir ministerijos vadovų pasikeitimai arba požiūrių pasikeitimai kartais daro įtaką situacijai, kad mes stovime vietoje“, – teigė jis.
Siekia atliepti viešuosius interesus
Finansų ministerija sako, kad lėšas reikia ne įsisavinti, o investuoti, tam, kad po to ta investicija kažką uždirbtų. Tada esą yra keliamas klausimas: ko trūksta savivaldai – kompetencijos ar kūrybiškumo? M. Sinkevičiaus manymu, netrūksta nei vieno, nei kito.
„Mes tiesiog turime turėti omeny, kad savivalda, kaip ir valstybė, nėra verslas. Mes nekuriame darbo vietų, neužsiimame verslu ir mūsų projektai, kurie yra įgyvendinami, dažniausiai, atliepia viešuosius interesus ir viešuosius lūkesčius. Kaip pavyzdys – eismo saugumo priemonės. Jeigu miestas bus su eismo saugumo priemonėmis, finansuojamomis Europos Sąjungos, saugesnis, tai per perėjas eisime saugiau, bus gatvės apšviestos. Na, aišku, galime klausti savęs – ar čia apsimoka? Bet, jeigu išgelbėsime vieną gyvybę ar keletą gyvybių, ar nesusižalos mūsų vaikai, tai, matyt, čia yra didžiulė socialinė ir ekonominė nauda“, – svarstė jis.
Pasak savivaldybių asociacijos prezidento, vertėtų pasakyti ir dar vieną dalyką.
„Mes esame neretai statomi ant bėgių, kad labai neprisifantazuotume. Dažnai tos gairės finansavimo, kam gali būti išleidžiami pinigai, bus nuleidžiamos iš viršaus, iš ministerijų, bet, matyt, kad ir ministerijose kūrybiškumo trūksta, jeigu tos gairės ne visur dar parengtos“, – teigė M. Sinkevičius.
Visą reportažą rasite LNK portale:
