Pakruojo rajone, Grikpėdžių kaime yra įsikūrusi Arūno Valantino ir jo žmonos Dalios valdoma įmonė, kuri užsiima medinių padėklų gamyba ir veikia jau nuo 1996-ųjų.
„Mes patalpas nuomojame“, – tik atvykus iškart pristatojas aprodo Dalia.
Moteris pasakoja, kad anksčiau įmonėje dirbę daug daugiau darbuotojų negu dabar. Kaip teigia, jų buvę apie 80, tačiau koją čia pakišusi tiek pandemija, tiek karas.
„Dabar jų kiek daugiau nei 30.
Mus paveikė COVID, taip pat karas. Žmonių skaičius seko, turėjome tai 50, tai 40. Birželio mėnesį turėjome pilną kiemą padėklų ir jie stovėjo iki lapkričio, o prieš lapkričio 1 dieną pardavėme“, – pasakoja ji, tačiau prasitaria, kad sustojus prekybai viskas buvo parduota pusvelčiui.
Įmonė, daugiausia, kaip aiškina, dirba su Vokietijos rinka, tad ten ir iškeliauja didžioji dalis Pakruojo rajone gaminamos produkcijos.
„Parduodame toms kompanijoms, kurios pačios užsiima tokia pat gamyba. Jeigu paletė ten kainuoja 30 Eur, mums gerai, jei iš mūsų nuperka už 15 Eur, nes mes už tiek niekam neparduosime, o vokiečiai – gali, nes kitur mus pačius dar laiko rusais, nepasitiki“, – pasakoja šeimininkai ir teigia, kad čia atvykę vokiečiai jau stebisi, jog kai kurių pareigybių darbuotojų atlyginimai tiek ten, tiek Lietuvoje – susilyginę.
„Bet jeigu jums medis kvepia – jūs nieko apie jį nesuprantate. Jūs turite nekęsti jo kvapo, kad suprastumėte medieną“, – sako ir Arūnas, leisdamas suprasti, kad medienos verslas – itin sudėtingas.
„Jūs įsivaizduokite, kad tai verslas tokio daikto, kurio niekas net nevagia, o man reikia parduoti. Tai toks pigus dalykas, kad niekas nevagia“, – pakartoja jis.
„Aš jums galiu duoti medžio, vinių ir net patį padėklą, bet jūs neparduosite jo. Turi būti kiekis, našumas, kad kažkas iš tavęs pirktų“, – aiškina vadovas.
Medinės paletės, kaip pasakoja, gaminamos iš lietuviškos medienos, bet dabar žaliava ženkliai pabrangusi.
„Brango gal 4-5 kartus“, – skaičiuoja Arūnas ir sako, kad situacija dar ir tokia, kad įmonė buvo prisipirkusi brangios žaliavos, o dabar vis tiek turintys ją sunaudoti, nors kainos nėra jų naudai.
„Tačiau pastaruosius tris mėnesius dirbame tik dėl žmonių, kad neišblaškyti kolektyvo.
Dirbant su užsienio rinka stabilumas yra labai svarbu. Tu nepasakysi, kad negavai transporto, ar kad tavo darbuotojai užgėrė“, – atvirai kalba vadovas ir sako, kad anksčiau turėdavo apie 15-20 darbuotojų, kurie vis darydavo pravaikštas, o po gauto atlyginimo darbe nepasirodydavo ir savaitę.
„Jie vis būdavo ir biuletenyje, o aš 100 proc. žinodavau, kad jie geria, galėdavau net pasakyti kur. O kai baigėsi nuotolinis biuletenių dalijimas, prasidėjo pravaikštos, todėl atsirado galimybė juos atleisti. Dabar susitvarkėme“, – teigia vadovas.
Arūnas aiškina, kad 90 proc. jo gaminamų medinių padėklų nukeliauja į chemijos pramonę, o kai ši rinka Vokietijoje stoja dėl energetinių resursų brangimo, kas ten apribojo gamybą, stoja ir palečių poreikis.
„Šiandien vis dar tokia situacija“, – sako jis.
Gaminant medines paletes, kaip aiškina, lieka nemažai medžio atliekų bei atraižų, pjuvenų, kurios šiandien, kilus dujų ir elektros kainoms, yra labai vertingos.
„Anksčiau už jas mokėdavo ašaras, o dabar viską parduodame. Įsivaizduokite, jei anksčiau pjuvenos kainuodavo 5 Eur, o dabar 27 Eur“, – lygina Arūnas, bet priduria, kad netrukus rinkos turėtų stabilizuotis.
„Pirmiausia nebepirks karstų, o tik paskui padėklų, nes nebebus žmonių. Šiuo momentu viskas „eina“ ant padėklų“, – teigė jis.
Paletės, kaip tikina, kurias įmonė gamina, kainuoja nuo 3 Eur iki 19 Eur, o per mėnesį jų parduodama apie 40-60 vilkikų.
