Mano, kad nustatytas dydis – per mažas
„Sodra“ skelbia, kad šiemet statybininkų atlyginimai kilo kaip niekieno kito – 23 procentus, bet tik todėl, kad čia situaciją esą ir taip prasta. Anot „Sodros“, kai kurių statybininkų pajamos į rankas tesiekė 700 eurų.
„Pas mus yra vos keletas darbuotojų, ant vienos rankos pirštų galiu suskaičiuoti, kurie gauna minimalų atlyginimą“, – teigė „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Verslininko teigimu, dirbančių už minimalią algą – mažėja, tačiau Lietuvoje gaunančių minimalų uždarbį vis dar priskaičiuojama 25 tūkstančiai, kurie dirba visu ir dar maždaug 100 tūkstančių, kurie dirba ne visu etatu. Nuo kitų metų sausio, jų alga kils dešimtadaliu ir popieriuje sieks 924 eurus.
„2024 metų MMA nustatyta kaip 924 eurų dydis, tačiau šis dydis yra ženkliai per mažas“, – teigė ekonomistas Justas Mundeikis.
Anot ekonomisto, minimali alga kitais metais drąsiai galėtų augti iki 970 eurų, o ne 924, kaip nuspręsta dabar, mat blogiausios prognozės šalies ekonomikai – neišsipildė.
„Minimalaus atlyginimo gavėjai apie maždaug 50-60 eurų praras kitais metais. Darbuotojai, kurie uždirba virš minimalaus, mes žinome, kad jiems irgi, priklausomai nuo MMA didinimo, atlyginimas šiek tiek kyla, nors ne tiek sparčiai. Jie, savaime suprantama, irgi praras ir, galų gale, pasekoje to – praranda ir visa Lietuvos ekonomika, nes dėl to prastėja žmonių perkamoji galia, prastėja vartojimas ir galimybė imti kreditus“, – aiškino ekonomistas.
Verslas mato daugiau blogų ženklų
Emaliuotus laidus ir kitas elektronikos prekes Panevėžio įmonėje gamina per pusantro šimto darbuotojų. Jų vadovas sako, kad taip sparčiai kelti minimalią algą, kaip siūlo ekonomistas – neatsargu.
„Mes matome tendencijas tiek Vakarų Europos, tiek Skandinavijos šalyse, kad kaip tik jos ekonomikos sąstingyje, ekonomikos sulėtėjime ir nekilnojamojo turto rinkoje, juo labiau ir pramonėje“, – teigė „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas.
Panevėžio verslininkui antrina ir kitas kolega, tik ne iš elektronikos, o iš stiklo pramonės. Šią įmonę nuo spartesnio atlyginimų kėlimo sulaiko elektros ir dujų kainos.
„Gamtinės dujos lyg svyruoja ties ta 30-40 eurų riba, bet, bet kuriuo atveju, tai yra dvigubai daugiau negu iki tos energetinės krizės. Lygiai panaši situacija ir su elektros energija. Jeigu iki krizės elektra be perdavimo kainavo tarp 4-6 centų, tai šiuo metu kainuoja tarp 12-14“, – dalijosi „Panevėžio stiklo“ vadovas Gintaras Petrauskas.
Profsąjungos sako, jog verslas, kalbėdamas apie juodžiausius scenarijus, bando įbauginti, kad tik nereikėtų kelti algų.
„Paskutiniai duomenys, statistika parodė, kad BVP, vis dėlto, auga, kad tas scenarijus neišsipildo, tai dabar kalbama, kad dar mes nesulaukėme to momento ir jis ateis dar vėliau rudenį“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.
Anot A. Avulio, minimalus uždarbis turi augti proporcingai darbo našumui, o dabar – taip nėra. Vienas lietuvis sukuria dvigubai mažiau prekių ir paslaugų nei vienas vokietis.
„Pats geriausias argumentas ir paaiškinimas, kodėl minimalus atlyginimas negali augti dar daugiau ir dar ženkliau – mes pasidarysime nekonkurencingi, nes sukuriame ženkliai mažiau produktų nei tą daro Skandinavijos šalys ar Vokietija“, – teigė A. Avulis.
Atotrūkis tarp darbo užmokesčių didėja
Kad minimali alga galėjo būti didesnė, skaičiavo ir pats Lietuvos bankas. Tiek šiems, tiek kitiems metams bankas siūlė 28 eurais didesnį minimalų uždarbį nei nustatė valdžia, tačiau uždirbti mažiau sutiko patys darbuotojų atstovai, trišalėje taryboje įtikinti, kad jiems kils neapmokestinamasis pajamų dydis.
„Jeigu sudėsi tuos abu pasiūlymus, tai į rankas išeis lygiai tiek pat, kiek Lietuvos bankas buvo realiai paskaičiavęs“, – teigė I. Ruginienė.
Tačiau Lietuvos bankas pastebi, kad jau ketvirtus metus nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo – kad minimali alga būtų bent pusė vidutinio darbo užmokesčio. Pastebima, kad šis atotrūkis tik dar padidėjo.
„Lietuvos bankas, kiekvienais metais testuoja mūsų sutartą minimalaus atlygio dydį ir jis visada neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad jis yra per mažas, lyginant su tomis ekonomikos realijomis, kurias mes patiriame per visus metus“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė.
Ekonomistas sako, kad valdžia visada gali peržiūrėti minimalią algą.
„Vyriausybė visada gali paprašyti Trišalės tarybos naujo pasiūlymo. Tai galėtų Vyriausybė padaryti, jeigu turėtų tam noro“, – teigė J. Mundeikis.
Profsąjungos kitiems metams didesnių algų nebeprašys, jei tik Seimas sutiks MPD didinti 20 procentų.
„Svarbu, kad Seimas įvykdytų tą pažadą“, – teigė I. Ruginienė.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
