„Lietuva iš esmės tai ir darė – per pastaruosius 2 metus 30 metų pasiskolino 2,5 mlrd. eurų už palūkanas nesiekiančias 1 proc.
Tokioje aplinkoje visada buvo nelengva dilema – ar skolintis 5 metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas, ar išleisti 30–50 metų obligacijas už 1 proc. nesiekiančias palūkanas ir taip užsitikrinti, kad palūkanų augimas ateityje nesukels didelių rūpesčių.
Mano nuomone, valstybės kurios per pastaruosius metus išleido ilgiausios trukmės obligacijas – buvo tokių kurios išleido ir 100 metų obligacijas – pasielgė išmintingiausiai“, – „Delfi“ sakė jis.
Skolinimosi kaina didėja
Finansų ministerijos duomenimis, šių metų balandį centrinės valdžios skola siekė 22,968 mlrd. eurų, t. y. 38,1 proc. 2022 metų projektuojamo bendrojo vidaus produkto. 61,2 proc. šios sumos buvo užsienio skola, 38,8 proc. – vidaus.
Pastaraisiais mėnesiais išleistų Vyriausybės obligacijų palūkanos siekė tarp 1,797 ir 2,876 proc., nors dar visai neseniai pasitaikydavo atvejų, kai pavykdavo pasiskolinti netgi už neigiamas palūkanas.
Finansų ministerija komentare „Delfi“ aiškino, kad nuosekliai kylant palūkanų normoms, ilguoju laikotarpiu didėja skolos valstybės vardu aptarnavimo išlaidos.
„Siekiant įvertinti poveikį, reikėtų žiūrėti į išvestinius rodiklius, pavyzdžiui, į skolos aptarnavimo išlaidų ir valstybės biudžeto pajamų santykį.
Atsižvelgiant į 2022 metų skolos valstybės vardu aptarnavimo išlaidų (290,5 mln. eurų) ir valstybės biudžeto pajamų (11,846 mlrd. eurų) planą, šis rodiklis būtų apie 2,5 proc. ir, palyginus su 2015 metais (10,2 proc.) ir 2021 metais (3,2 proc.), atitinkamai mažėtų po 7,7 ir 0,8 proc. punkto. Šio rodiklio augimas ilguoju laikotarpiu reikštų, kad vis didesnė į valstybės biudžetą surenkamų pajamų dalis yra skiriama skolos aptarnavimo išlaidoms“, – nurodė ministerija.
Dar pastebėta, kad kiekvienais metais yra refinansuojama tik dalis valstybės skolos, todėl palūkanų normų kilimo efektas yra nuosaikus ir vidutiniu laikotarpiu neturi įtakos valstybės galimybėms įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus.
„Finansų rinkose jau kurį laiką yra padidėjęs kintamumas, padidėję ir obligacijų eurais pelningumai. Aukšta infliacija, Europos centrinio banko pinigų politikos griežtinimas ir geopolitinės rizikos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą lėmė valstybių pelningumo kreivių poslinkį į viršų.
Taip pat birželį JAV Federalinis rezervų bankas padidino bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, o ECB valdančioji taryba numatė nuo liepos 1 dienos nutraukti turto pirkimo programą ir padidino bazines palūkanų normas. Todėl nenuostabu, kad kylant bazinėms palūkanoms didėja skolinimosi kaina ir valstybėms“, – atsakė ministerija.
Palūkanos mažiausios istorijoje
Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Viktorija Strazdaitė-Užubalienė pastebėjo, kad valdžios sektoriaus skola skaičiuojama kaip dalis nominalaus (nekoreguoto infliacija) BVP, tad nominaliam BVP augant dviženkliais skaičiais (pavyzdžiui, 2022 metų pirmąjį ketvirtį nominalaus BVP metinis augimas sudarė 18,2 proc.) palūkanų padidėjimas iki 2,5 proc. turi ribotą poveikį valstybės skolos tvarumui, nes skolos ir BVP santykį reikšmingai mažina didėjantis nominalusis BVP.
„2022 metų pirmąjį refinansavus didelę obligacijų emisiją, taip pat infliacijos lygiui ir nominaliam ekonomikos augimui viršijus 2022 metų biudžeto rengimo metu planuotas reikšmes, skolos ir BVP santykis pirmąjį ketvirtį reikšmingai mažėjo.
Kalbant apskritai, palūkanų normų padidėjimo tarptautinėse rinkose poveikis valstybės skolos palūkanų mokėjimams ateina per šiuos pagrindinius kanalus: 1) jau turimos skolos pabrangimą dėl turimos skolos su kintamomis palūkanomis, 2) dėl naujo skolinimosi poreikio, kuris priklauso nuo būsimo biudžeto deficito, 3) turimos skolos refinansavimo brangesnėmis VP emisijomis ir (arba) paskolomis.
Poveikis per pirmąjį kanalą Lietuvos valdžios sektoriaus (VS) finansams, tikėtina, bus menkas dėl palyginti nedidelės turimos VS skolos dalies su kintamomis palūkanomis (apie 3 proc. visos VS skolos).
Poveikis per antrąjį kanalą daugiausiai priklauso nuo planuojamų fiskalinių balansų. Remiantis 2022 metų Stabilumo programoje pateiktais skaičiais, galima daryti išvadą, kad planuojamas VS fiskalinio deficito mažėjimas turės didesnę įtaką palūkanų mokėjimams, palyginti su didėjančių palūkanų normų įtaka.
Poveikis per trečiąjį kanalą daugiausiai priklauso nuo likutinės skolos trukmės ir jos bei rinkos palūkanų normų skirtumo“, – dėstė ji.
V. Strazdaitė-Užubalienė pridūrė, kad padidėjusios palūkanos yra taikomos tik naujai išleistiems skolos VP, kurie, viešai skelbiamais duomenimis, 2022–2023 metais turėtų sudaryti iki 15 proc. visos valstybės skolos (jei skolos lygis reikšmingai nedidės).
„2021 metais Lietuvos vidutinės efektyvios palūkanų normos už valstybės skolą (t. y. palūkanų mokėjimų ir VS skolos nominalia verte santykis) buvo mažiausios nuo duomenų skelbimo pradžios ir siekė 1 proc., o palūkanų mokėjimai sudarė apie 0,4 proc. BVP.
Didžiausios vidutinės efektyvios palūkanų normos Lietuvoje buvo 2010–2013 metais, kuomet jos sudarė maždaug 5 proc., o palūkanoms mokėti per metus buvo skiriama beveik 2 proc. BVP.
Apibendrinant galima teigti, kad padidėjusios palūkanos reiškia nominaliai didėjančias skolos aptarnavimo išlaidas, tačiau brangesnio skolinimosi poveikis priklauso nuo turimo skolos charakteristikų bei planuojamos fiskalinės politikos pobūdžio.
Tikėtina, kad Lietuvos atveju šis poveikis artimiausiais metais bus nedidelis. Vis dėlto, net ir nedidelis palūkanų mokėjimų padidėjimas reiškia mažėjančias galimybes didinti biudžeto asignavimus kitoms svarbioms sritims, todėl atkreipiame dėmesį, kad 2023 metų biudžetą būtina planuoti atsakingai: reikia galvoti apie valstybės skolos tvarumą, nesudaryti perteklinio infliacinio spaudimo didinant vartojimo išlaidas, taip pat pasilikti fiskalinės erdvės, prireikus, reaguoti į geopolitines ir epidemiologines rizikas“, – sakė ji.
Viena mažiausių Europoje
Savo ruožtu Valstybės kontrolės biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė sakė, kad dėl augančių palūkanų normų pažeidžiamesnės tos valstybės, kurių negrąžinta skola yra didelė.
„Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, Lietuvos skolos dydis yra vienas mažiausių, dėl to ji nėra taip stipriai pažeidžiama kintančių palūkanų normų.
Situacija Lietuvoje palanki ir dėl to, kad kredito reitingai išlieka aukšti, didžioji skolos dalis yra ilgalaikė, fiksuotosiomis palūkanomis, eurais. Dėka pastaruoju metu vyravusių žemų palūkanų normų aptarnavimo išlaidos skolai mažėjo.
Palyginimui, skolos valdymo išlaidos 2012 metais sudarė apie 660 mln. eurų, o 2021 metais – 250 mln. eurų. Tapus euro zonos dalimi, Lietuva galėjo brangias euroobligacijų emisijas refinansuoti pigesnėmis, tačiau bėgant laikui jų lieka vis mažiau.
Nors dabartinis skolos lygis neperžengia 60 proc. fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos ribos, tačiau vidutiniu laikotarpiu didėjant palūkanų normoms, refinansuojant valdžios sektoriaus skolą turimas pigias vyriausybių vertybinių popierių emisijas gali tekti keisti brangesnėmis. Tai reikštų didesnes valdžios sektoriaus skolos valdymo išlaidas. Šios augančios išlaidos reikštų tai, kad skola taps brangesnė, o taip pat ir tai, kad dėl didėjančių išlaidų skolai daromas neigiamas poveikis valdžios sektoriaus balansui“, – komentavo ji.
Pašnekovė paaiškino, kad valdžios sektoriaus skolos lyginant su BVP sumažėjimą iš esmės lemia spartesnis nominalaus BVP augimas, nei pati skola.
„Stabilumo 2022 metų programos vertinime pažymėjome, kad valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį vidutiniu laikotarpiu palanki realiojo BVP ir realiųjų palūkanų normų dinamika mažins, tačiau šį santykį didins pirminis deficitas, kurį lems tvariomis pajamomis nepadengti anksčiau prisiimti įsipareigojimai ir nepalanki demografinė situacija. Atnaujintas valdžios sektoriaus skolos projekcijas vidutiniam laikotarpiui pateiksime rudenį, kai vertinsime 2023 metų valstybės biudžeto projektą.
Egzistuojant neigiamam rizikos veiksnių balansui, įvertinę birželio 30 dienos Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 metų ekonominės raidos scenarijų, atkreipėme dėmesį, kad būtini atsakingi sprendimai, siekiant, kad valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės neprisidėtų prie valstybės skolos augimo. Mūsų vertinimu, nenumatant papildomų pajamų šaltinių valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis vidutiniu laikotarpiu nuosekliai didės. Palūkanų augimas taip pat prisidėtų prie spartesnio skolos augimo“, – sakė ji.
Praleista proga?
N. Mačiulis dar 2016 metais ragino Lietuvos skolą padidinti 7 mlrd. eurų. Vietoje to Lietuva per pastarąjį penkmetį išpirko visas po pasaulinės finansų krizės prisiimtas brangias skolas, dabar pastebi jis.
„Po 2008–2009 metų krizės Lietuvai buvo labai sunku pasiskolinti finansinėse rinkose – valiutos kurso rizika, prasta makroekonominė padėtis, žemas kredito reitingas, o ir šiaip nepalanki tarptautinė aplinka lėmė tai, kad teko skolintis už beveik 10 proc. siekiančias palūkanas.
Šiuo metu brangiausia skola, kurią turi Lietuva yra 2014 metais išleista 500 mln. eurų obligacijų emisija, kuomet Lietuva pasiskolino už 3,5 proc. metines palūkanas. Palyginimui, pernai kelis kartus Vyriausybė išleido 5 metų obligacijas su neigiamomis palūkanomis.
Narystė euro zonoje, palanki ECB pinigų politika ir puiki Lietuvos makroekonominė padėtis leido reikšmingai sumažinti valstybės biudžeto išlaidas palūkanų mokėjimui. Prieš dešimtmetį vien palūkanų už skolą mokėjimui iš valstybės biudžeto tekdavo 700 mln. eurų, arba maždaug 2 proc. šalies BVP. Šiuo metu tos išlaidos siekia apie 200 mln. eurų arba vos 0,3 proc. BVP. Kitaip sakant, dėl pigesnės skolos biudžete kiekvienais metais atsilaisvino pusė milijardo eurų, kuriuos galima įdarbinti siekiant kitų valstybės tikslų, pavyzdžiui, finansuoti krašto apsaugą ar švietimą.
Kylančios palūkanų normos reiškia, kad ateityje nebebus lengva taip pigiai pasiskolinti, o skolos aptarnavimo išlaidos pradės didėti. Nuo to apsidrausti buvo galima tik skolinantis labai ilgam laikotarpiui ir taip užsifiksuojant žemas palūkanas“, – komentavo jis.
N. Mačiulis pridūrė, kad valstybė negali vienašališkai anksčiau laiko išpirkti išleistų brangių obligacijų, net jei gali pasiskolinti pigiau.
„Tad jei pasiskolina už dideles palūkanas ilgam laikotarpiui, tą kryžių reikia nešti iki galo. Bet, žinoma, kai yra galimybė skolintis už nulines ar neigiamas palūkanas, galima pasiskolinti daugiau nei reikia jos dabartiniams poreikiams“, – paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Finansų ministerija pateikė, kad per 2015–2021 metus refinansavo 12,8 mlrd. eurų skolos valstybės vardu, o efektyvi palūkanų norma sumažėjo nuo 4,6 proc. 2015 metais iki 1,4 proc. 2021 metais.
„Prognozuojama, kad 2022 metais efektyvi palūkanų norma turėtų būti apie 1,2 proc.
Galima teigti, kad didžioji dalis skolos buvo refinansuota žemomis palūkanomis per šitą laikotarpį. Atitinkamai, palūkanų kilimo efekto poveikis bus nuosaikus, nes vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė 2021 metų pabaigoje buvo 8,8 metų“, – nurodė ministerija.
