Situaciją palygino su „Barclays“
Pasak Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Kupšio, paslaugų centrų, apie kuriuos kalba „Deutsche Bank“ – Lietuvoje mes turime nemažai.
„Jų yra ne tik bankų sektoriuje, bet ir dirbančių kitose sferose. Paprastai ir buitiškai – labai lengvai galima įsivaizduoti eiles gražių biurų, kuriuose sėdi išsilavinę daugiakalbiai darbuotojai, teikiantys, dažniausiai, nuotoliniu būdu paslaugas tų stambių korporacijų klientams. Tie paslaugų centrai kuriasi dažnai pigesnių kaštų šalyse ir Lietuva – ne išimtis. Mes esame suvokiami kaip šalis, su gerai išsilavinusia ir dar nebrangia darbo jėga“, – LNK žinioms teigė K. Kupšys.
Anot jo, dėl šios priežasties užsienio korporacijos ir steigia paslaugų centrus Lietuvoje.
„Jų nemažai yra pridygę ir Vilniuje, ir Kaune. Turbūt ryškiausias pavyzdys buvo „Barclays“, kai dar prieš gerą dešimtmetį pirmieji paslaugų centrai atsirado. Su šituo vardu turbūt daugeliui siejasi paslaugų centrų pradžia“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, kalbant apie galimą „Deutsche Bank“ paslaugų centrą Lietuvoje, vertėtų suprasti, kad jis būtų skirtas klientų aptarnavimui, kurie yra išsidėstę visuose pasaulio žemynuose.
„Nebūtinai turi būti čia lietuviams teikiamos paslaugos. Fantazuojant, klientas gali būti kažkur toli, visai gal ne Europoje, turintis problemų su kokia nors bankine paslauga. Jis skambina tam tikru telefonu ir jį skambučių skirstymo sistema nukreipia būtent operatoriui Lietuvoje. Tas Lietuvos patarėjas tam nutolusiam klientui, kuris gal yra Australijoje – suteikia visą pagalbą anglų ar kita kalba.
Taigi, Lietuvos piliečiui, Lietuvos verslui į tokį paslaugų centrą, net jei ant jo dega graži užsienio banko iškaba, eiti nėra ko, nes jis ten jokių paslaugų, kokias yra įpratęs gauti banke, negaus“, – aiškino K. Kupšys.
Lietuva susiduria su bankų koncentracijos problemomis
Kone prieš mėnesį, Lietuvos bankui užsiminus apie naujo užsienio banko atėjimą į Lietuvą, pradėjo sklisti kalbos, apie būtiną konkurenciją Lietuvos bankiniame sektoriuje. Pasak K. Kupšio, apie tai galvoti verčia ir kitų šalių pavyzdžiai.
„Kitose šalyse yra daug daugiau bankų. Vokietijoje priskaičiuojama 1,5 tūkstančio bankų, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje – bankai skaičiuojami šimtais ir tai nei kiek nekliudo ekonomikos veiklai, nekalbu jau apie kokį nors optimalų bankų skaičių.
Jeigu pasitikime tam tikra rinkos ideologija, tai turbūt tada ir tikime, kad kuo daugiau bankų – tuo didesnė ir konkurencija, o tai vartotojui yra geriau. Kažkuriuo metu, matyt, tų bankų gali pasidaryti per daug ir tada jau nebeateis nauji ar pradės jie tarpusavyje jungtis, stambėti, bet tikrai mes dabar esame ne tame taške, kur apie tai turėtumėme rūpintis“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, mūsų problema – priešinga.
„Bankų koncentracija yra tokia didelė, kad vartotojai dėl to smarkiai nukenčia, permoka. Kiekvieno naujo banko atėjimas dėl to yra didelis įvykis“, – aiškino K. Kupšys.
Tiesa, tam tikrų veiksmų šioje vietoje turi imtis pati valstybė.
„Mes turime atstovybes daugelyje svarbių šalių, kur tokie bankai yra įsikūrę. Ten dirba kompetentingi, kvalifikuoti žmonės – jie gali organizuoti susitikimus, o aukštoji diplomatija daroma būtent ministrų, Centrinio banko valdybos narių, prezidento ir jo patarėjų lygyje. Manau, visos pastangos yra geros.
Tiesiog mes štai pašnekame angliškoje žiniasklaidoje apie tai, kad Lietuvoje kalbama apie bankų trūkumą ir jau už kelių dienų susilaukiu žinučių, klausimų, kas čia pas mus Lietuvoje vyksta, iš savo tarptautinių kolegų. Tai yra labai malonu. Kiekviena sklaida padeda netgi pasauliui pasakyti, kad mes esame atviri, kad mes norime ir, kad bankų sektorius pas mus yra pernelyg koncentruotas ir čia yra vietos jums“, – pasakojo pašnekovas.
Taigi, anot jo, ilgainiui tokios pastangos duoda vaisių.
„Jos, realiai, prasidėjo prieš gerą dešimtmetį su Vito Vasiliausko atėjimu į Lietuvos centrinio banko valdytojo postą. Bijau, kad iki tol buvo einama visai priešinga kryptimi. Buvo manoma, kad reikia bankų sferą pravalyti, ją sustambinti ir viskas bus gerai, bet priėjome prie taško, kur nėra gerai. Štai dabar ta problema yra ant kiekvieno sprendimų priėmėjo stalo – ant ministrų stalo“, – teigė K. Kupšys.
Visą reportažą rasite LNK portale:
