Siūlo gelbėti tautiečius nuo finansinių kančių
Opozicija siūlo paskolų turėtojams vieneriems metams pritaikyti gyventojų pajamų mokesčių lengvatą. Tai padaryti būtų galima deklaruojant pajamas, skelbia LNK žinios.
„Tai reiškia, kad tavo apmokestinamų pajamų suma gautųsi mažesnė ir, atitinkamai, tu atgautum arba nesumokėtum gyventojų pajamų mokesčio. Mes padarėme tokį paprastą paskaičiavimą. Jeigu 1000 eurų palūkanų sumokėtum, tai 200 maždaug galėtum atgauti“, – aiškino Seimo narys (DP) Vytautas Gapšys.
Pagrindinė tokios lengvatos sąlyga yra tai, jog svarbu, kad gyventojas turėtų darbą.
„Jeigu žmogus netenka darbo ir jis negauna jokių pajamų, šiuo požiūriu – jis negaus ir kompensacijos“, – teigė buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Jei Seimas tokiai lengvatai pritartų, valstybė į biudžetą nesurinktų 110 mln. eurų.
„Tai nėra mažas skaičius ir mes tą suprantame“, – teigė V. Gapšys.
Kol vieni politikai dalija pažadus ir įvairius lengvatų variantus, kiti – siūlo laukti geresnių laikų.
„Mano supratimu, gana laikinai, jeigu taip pamatytumėme, Europos Centrinis Bankas yra padidinęs paskolų palūkanas. Jau kalba, kad kitais metais paskolų palūkanos ims mažėti, tai kai kurių dalykų lieka tiesiog išlaukti, bet gal kažkokie mokestiniai pakeitimai, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčių lengvatos – būtų variantas“, – įžvalgomis dalijosi Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.
Pasak V. Šapokos, skriejančių pasiūlymų gausa – žanro klasika.
„Prieš rinkimus yra aibė pasiūlymų, kaip spręsti egzistuojančias ir neegzistuojančias problemas“, – teigė jis.
Idėja patinka ne visiems
Ekspertai šiuo atžvilgiu – kritiški, esą pagalba reikalinga ne visiems turintiems paskolas, mat jų prisiėmę ir pasiturintys.
„Mes turime gelbėti žmones, kurie atsidūrė kažkokioje labai nepalankioje padėtyje. Kokios tos padėtys gali būti? Tai, jeigu žmogus, tarkime, tiesiog neišgali išmokėti prisiimto kredito, prarado darbą ir panašiai“, – teigė finansų ekspertė Jekaterina Govina.
„Nebūtinai tie, kas šiuo metu turi paskolas, yra prasčiausioje situacijoje. Pavyzdžiui, kas moka nuomą ar kas gyvena pas tėvus neišgali – tie nieko negauna“, – teigė V. Šapoka.
Tačiau, pasak V. Gapšio, visa tai – bendras filosofinis lengvatų klausimas.
„Mes pasižiūrime į kelis šimtus tūkstančių žmonių, kurie dabar susiduria su sunkumais ir tai yra iššūkis, kurio jie negalėjo suvaldyti, dėl to, kad valstybėje tiesiog nebuvo praktikos suformuotos, kaip fiksuoti palūkanas“, – aiškino jis.
O štai žmonės mano, kad visiems valstybė turėtų padėti vienodai.
„Kai kam ir sunku palūkanas mokėti, kai kam lengva gyventi, bet tai yra tam tikros išlaidos“, – teigė gatvėje kalbinta moteris.
„Kažką gal reikėtų daryti. Žmonės paima paskolą, viskas brangsta“, – teigė kita.
Pasak paskolą turinčio vyro, be jų – išgyventi taip pat sunku, esą tiek uždirbti nepavyksta.
„Brangsta ne tik palūkanos. Maistas, viskas. Viskas, ką matome“, – teigė jis.
Kad pagalbos ranką valdžia ištiesti turėtų, mano ir prezidentas, bet pats siūlo didinti žmonių pajamas – minimalų atlygį ir neapmokestinamųjų pajamų dydį.
„Jei palūkanų kėlimas užsitęs, akivaizdu, kad politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip jų atsakomybių rėmuose padėti žmonėms šitoje situacijoje“, – Žinių radijuje teigė prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Tai – natūralūs procesai
Kritinių ženklų, kad paskolų turėtojų gyvenimas pablogėjo drastiškai, ekspertai kol kas nemato.
„Bendrai žiūrint, ką mes turime dabar, tai keliamų bazinių palūkanų normų tikslas ir yra šiek tiek sustabdyti tą infliaciją, atvėsinti ekonomiką, kad žmonės šiek tiek mažiau pinigų išleistų, kad sustabdytų kainų kilimą ir panašiai. Tie procesai yra pakankamai natūralūs ir juos reikia priimti kaip natūralius ekonomikos ciklus“, – teigė finansų ekspertė J. Govina.
Pasak V. Šapokos, to, kad gyventojai patiria didelius sunkumus, dar nerodo ir jokie oficialūs duomenys.
„Kol kas jokie duomenys nerodo, jog tie, kas turi būsto ar kitas paskolas, susidurtų su žymiais finansiniais sunkumais. To nerodo ir Lietuvos banko duomenys apie blogąsias paskolas, nedarbo lygis pakankamai stabilus, realiosios gyventojų pajamos šiemet jau nesmunka“, – teigė jis.
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, 6 mėn. Euriboras šiuo metu viršija 4 proc., bet dėl bankų maržų, kurios vidutiniškai siekia apie 2 proc., gyventojai priversti mokėti maždaug 6 proc. palūkanas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
