Ir kasmet valdžia maloningai pratęsdavo šios lengvatos galiojimą bent pusmečiui ar metams tik tam, kad naujame biudžeto cikle vėl grąžintų šį klausimą į darbotvarkę. Naujasis Seimas veikė ryžtingai ir per mėnesį laiko lengvatą palaidojo.
Klausimas tik - veikė ryžtingai ar „buldozeriu“ ?
Mus – energijos vartotojus – stebina valdžios netoliaregiškumas ir nesugebėjimas namų ūkių energetikoje veikti žmonių naudai. PVM lengvatos šildymui naikinimas pavirto politinių manipuliacijų rinkėjų nuotaikomis įrankiu.
Tuo tarpu šią problemą reikia spręsti ne “naktinės reformos” ar “buldozerio” metodais, o kompleksiškai įvertinus visas aplinkybes.
1) Panaikinus PVM lengvatą šildymui, centralizuotai tiekiama šiluma besinaudojantiems Lietuvos žmonėms šildymas pabrangs 11 proc. Tai reikšmingai palies didelę dalį mūsų visuomenės.
Du trečdaliai gyventojų (apie 700 tūkst. būstų) šildosi centralizuotai tiekiama šiluma. Būstai labai nevienodos kokybės, tačiau didžioji jų dalis yra energetiškai neefektyvūs, nuo praėjusių laikų net nepradėti tvarkyti daugiabučiai namai.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis labai daug šilumos vartoja apie 20 proc. daugiabučių namų. PVM lengvatos panaikinimas šiems namams atsilieps skaudžiausiai.
2) PVM lengvatos šildymui naikinimo šalininkai kalba apie daugiabučiuose namuose gyvenančius turtuolius, kurie nesąžiningai naudojasi PVM lengvata.
Ar išties tokių daug ? Manome, kad turtingieji jau seniai išsikraustė į individualių namų ir kotedžų kvartalus.
Daugiabučiuose gyvena negausus vidurinysis sluoksnis bei nelengvai besiverčiantys žmonės. Jeigu jie dar sugebės apsimokėti 11 proc. didesnę sąskaitą už šildymą, nereikėtų jų laikyti turtuoliais.
3) PVM lengvatos šildymui naikinimas siejamas su kompensacijų nepasiturintiems būstams mechanizmo išplėtimu. Tai sušvelnintų neigiamas socialines pasekmes, tačiau atkreiptinas dėmesys į moralinį tokių kompensacijų aspektą.
Daugeliui žmonių yra nelengva pripažinti save skurstančiais ir prašyti paramos iš valstybės – tai žemina jų savivertę. Kompensacijos nepagerins moralinio klimato šalyje.
4) Manome, kad PVM lengvatos šildymui panaikinimą būtina susieti su būstų techninėmis galimybėmis individualiai reguliuoti šildymą ir mokėti pagal individualią apskaitą.
Kol tokių techninių galimybių nėra, žmonės negali susimažinti šildymo ir taip pataupyti šilumos ir pinigų. Jeigu jums nepakanka pinigų, galite pirkti mažiau maisto ar kitų prekių, taigi turite tam tikrą apsaugą nuo finansinės padėties pablogėjimo.
Tačiau jei negalite individualiai reguliuoti savo būsto šildymo ir mokėti už tai ką suvartojote, jūs esate “prievartinėje – kolūkinėje” sistemoje ir neturite priemonių gintis prieš išaugusias sąskaitas. Tai esminė aplinkybė, kurios valdžia niekaip nepastebi. Profesionalumo stoka, o gal diletantizmas?
5) Iš 4) punkto seka, kad PVM lengvatą šildymui reikia naikinti etapais, priklausomai nuo būsto energetinio efektyvumo.
Jau dabar galima naikinti lengvatą būstams, kuriuose jau yra individualus šildymo reguliavimas ir individuali apskaita, taip pat gerai renovuotiems namams, kuriuose jau pasiekta pakankamai aukšta energetinio efektyvumo klasė. Kitiems būstams modernizuoti siūlome išplėsti Vyriausybės daugiabučių namų modernizavimo programą, numatant bent 30 proc. valstybės paramą individualaus šildymo reguliavimo ir apskaitos techninių priemonių įdiegimui. Valstybės paramos teikimą numatyti 4 metams.
Tokiuose namuose tikslinga nuosekliai didinti PVM šildymui po 3 procentinius punktus kasmet iki bus pasiektas standartinis 21 proc. PVM. Šių namų gyventojai privalo žinoti, kad jiems suteikiamas 4 metų pereinamasis laikotarpis savo šildymo sistemoms modernizuoti su valstybės parama, kuriam pasibaigus, šilumai bus taikomas standartinis PVM.
Tai motyvuotų gyventojus neatidėlioti šildymų sistemų renovacijos.
6) Programos veikimo laikotarpiu papildomas biudžeto pajamas iš padidėjusio PVM šildymui nukreipti tiksline paskirtimi į valstybės teikiamą paramą būstams, įsirengiantiems individualų šildymo reguliavimą ir individualią apskaitą.
Apgailestaujame, kad dabartinėje daugiabučių namų modernizavimo programoje individualaus šildymo reguliavimo ir individualios apskaitos įrengimas nėra privalomu namo modernizavimo projektų komponentu.
7) Taip pat apgailestaujame, kad Lietuvoje net nebandyta įgyvendinti ES energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/EU 9 straipsnyje nustatyto įpareigojimo iki šių metų pabaigos visuose daugiabučiuose namuose įrengti individualaus šildymo reguliavimo ir individualios apskaitos priemones.
Per 4 metus nieko šioje srityje nenuveikusi Energetikos ministerija pasirinko atsirašymo ES institucijoms taktiką ir, nusisamdžiusi palankių mokslininkų nuomonę, priėjo išvados apie neva tokių priemonių netikslingumą Lietuvoje. Manome, kad tai vienas iš Energetikos ministerijos nekompetentingumo pavyzdžių, keliantis abejones dėl šios ministerijos išlikimo.
8) Apgailestaujame, kad labai mažai padaryta, stiprinant daugiabučių namų savivaldą ir daugiabučių namų gyventojų bendruomenes.
Retai kada daugiabučių namų gyventojai turi pakankamai noro, žinių ir sugebėjimų inicijuoti pažangias permainas savo namuose. Šiandien daugiabučių namų savivalda daugumoje namų labai silpna ir tuo neretai naudojasi šiuos namus prižiūrinčios ir paslaugas teikiančios įmonės, kurių nėra kam kontroliuoti. Tuo tarpu atgyvenusių šildymo sistemų daugiabučiuose namuose modernizavimas tiesiogiai siejasi su gera savivalda ir aktyviais gyventojais.
9) Mes pritariame JE Prezidentės nuomonei, kad planai beatodairiškai ir vienu ypu naikinti PVM lengvatą šildymui stebina ir yra socialiai neatsakingi. Mus taip pat stebina buvusių valdžių nesugebėjimas kompleksiškai ir konstruktyviai pažvelgti į problemą ir ją spręsti teisingos socialinės politikos ir dėmesio paprastiems žmonėms priemonėmis, o ne stiprinti prievartos mechanizmus ir žmonių norą išvykti iš savo šalies.
Apibendrinant naujojo finansų ministro Viliaus Šapokos žodžiais, manome, kad “gėdos raudonis turėtų išmušti” ne labai operatyviai surastus ir demaskuotus neva turtuolius daugiabučiuose, nesąžiningai piktnaudžiaujančius PVM lengvata, bet buvusias valdžias, kurios per eilę metų nei piršto nepajudino ekonomiškai ir socialiai teisingam problemos sprendimui.
