Lietuvos augimo prognozėms įžvelgiama rizika dėl galimos neigiamos įtakos iš Rytų. Su atsarga prognozės dėliojamos ir pačiai euro zonai. Pastarosios BVP šiais metais augs vos 1,2 proc., o 2015 metų lūkesčiai taip pat šiek tiek sumažinti – laukiama 1,7 proc. BVP augimo. Europos centrinis bankas jau penketą metų palaiko itin žemą palūkanų normą, kuri šiandien siekia 0,25 proc. ir apie jos didinimą panašu, kad greitai nė neketinama užsiminti.
Nepaisant itin mažų palūkanų, ekonomikos variklio įsukti kol kas nesiseka, ir nenorom kyla klausimas, ar euro zonoje nesikartoja Japonijos scenarijus? Dėl intensyvaus ekonominio augimo devintajame dešimtmetyje Japonijoje 1990-aisiais subliuško aktyvų kainų burbulas. Paskutinis XX a. dešimtmetis šalyje dar vadinamas „prarastuoju“, tačiau ir XIX a. pirmoji dekada taip pat nepasižymėjo proveržiu. Japonijoje Centrinis bankas, siekdamas paskatinti ūkio plėtrą, taip pat mažino palūkanų normas, tačiau norimo efekto taip ir nesulaukė. Infliacija beveik 20 metų išliko itin maža – net septynetą metų iš eilės Japonijoje registruota defliacija. Ekonomikos augimas labai vangus – pastaruosius porą dešimtmečių vidutinis BVP pokytis nesiekė nė 1 proc. Tokia ekonomikos situacija, kai palūkanų normos yra itin žemos (t.y. pinigai yra pigūs), o ekonomikos augimo vis tiek nėra, vadinama likvidumo spąstais. Centrinis bankas tokioje situacijoje praktiškai nebeturi kur dėtis, nes daugiau palūkanų normos mažinti nėra kur, nors esamas palūkanų lygis norimų paskatų neduoda.
Euro zona nuo pat 2009 metų krizės gyvuoja sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis. Per šį laikotarpį jos ūkis patyrė dvigubą recesiją ir nepaisant prasidėjusio atsigavimo, nedarbo lygis tebėra aukštas – 11,8 proc. – ir nenoriai traukiasi nuo rekordinių aukštumų. Visą šį laiką Vakarų Europa patyrė iššūkių tiek viešųjų finansų, tiek ir pinigų politikos klausimais. Skolų krizės akivaizdoje teko apkarpyti biudžetus, ir nors šiuo metu deficitai yra suvaldyti, tačiau vyriausybės skolos lygis yra 40 proc. didesnis nei 2008 metais. Dėl itin anemiškos euro zonos ekonominės aplinkos atitinkamą politiką taikyti teko ir Europos centriniam bankui (ECB) – šiuo metu jo palaikoma bazinė palūkanų norma praktiškai prilygsta 0 ir siekia 0,25 proc. Tačiau infliacija euro zonoje balandį tesiekė 0,7 proc., kai ECB pageidaujamas lygis yra 2,0 proc. Euro zonos BVP šiandien vis dar tebėra žemiau prieškrizinio lygio – realus BVP yra 2 proc. žemiau 2008 metų. Ir nors palūkanų norma maža, nepavyksta atgaivinti kreditavimo – vietoje to, pertekliniai „pigūs“ pinigai tik padidino bankų atsargas.
Šiemet Europos Komisija euro zonai prognozuoja nedidelį augimą, bet toliau manoma, kad išliks disinfliacinė Kažkoks keistas žodis? aplinka ir didelis nedarbas. Sustiprėjęs euras varžo regiono konkurencingumą. Be to, rizikingesnė tapo išorinė ekonominė aplinka – išaugusi įtampa su Rusija sąlygoja didesnius svyravimus kylančiose rinkose, didesnį su ja besiribojančių šalių ekonominį pažeidžiamumą. Rinkose netgi kalbama, kad ECB svarsto ir beprecedentes pinigų politikos priemones, tokias kaip neigiama palūkanų norma ir kiekybinis skatinimas. Panašų ekonominės politikos kursą, pramintą abenomika, praėjusiais metais įjungė ir naujasis Japonijos ministras pirmininkas S. Abe. Pinigų politikoje ji pasireiškė didesniu užmoju siekti infliacijos, planais aktyviai rinkoje pirkti obligacijas ir silpninti jeną. Rinkos dalyviai su didele euforija sutiko tokius ketinimus – jena nuo 2013 metų pradžios euro atžvilgiu yra nusilpusi daugiau nei 20 proc., o šalyje šiemet prognozuojama 2,8 proc. infliacija, nematyta daugiau nei du dešimtmečius. Tiesa, vis dar ginčijamasi, kiek tokia ekonominė politika bus tvari ir kaip Japonijai seksis pasiekti ilgalaikę plėtrą.
Kol kas ECB kardinalių veiksmų nesiėmė, tačiau galima numanyti, kad palūkanų norma gali būti sumažinta birželio mėnesį. Panašu, kad atsigavimas bus lėtas, o esama euro zonos ekonominė būklė Lietuvai reiškia porą dalykų. Pirma, palūkanų normos, kurias mokame už paskolas, dar kurį laiką tikrai išliks žemos. Apie kokį nors didėjimą norėtųsi pradėti svarstyti 2015 metais, tačiau turint omenyje, kaip sunkiai euro zonos ūkiui sunkiai sekėsi iki šiol, vėlesnė data taip pat neturėtų nustebinti. Kita šio medalio pusė – indėlių palūkanų normos, kurios taip pat liks mažos. Bet svarbiausia yra tai, kad Lietuvos ekonomikai, kuri yra atvira ir labai priklausoma nuo eksporto, toliau teks remtis vidaus paklausa arba ieškoti toliau esančių augančių rinkų.