Pensijų ideologija
Pensijų klausimas - kaupti ar nekaupti – ir daugelio žmonių sprendžiamas ne racionaliu pasirinkimu, bet tikėjimu. Vieni turi ideologinę nuostatą, kad privatus sektorius visada viską daro geriau. Kiti – priešingai – smerkia privačius pensijų fondus vien todėl, kad jie privatūs.
Tame ideologiniame žaidime beveik į vieną krepšį meta neformalūs lobistai. Žiniasklaidoje finansų klausimais aktyviausi ekspertai bankų, kurių dukterinės įmonės verčiasi privačių pensijų verslu. Tačiau, jų raginimai valdžiai finansuoti privačius fondus žiniasklaidos nelaikomi ir nežymimi kaip reklama. Todėl nenuostabu, kad tie tekstai ideologinių vargšų valgomi kaip itin sveikas maistas. Rezultatas – virš milijono privačiuose fonuose registruotų naivuolių, kurie iki šiol nesuprato – ką nors laimėjo ar pralaimėjo kaupdami nuo 2004m.
Pensijų aritmetika
Nauda ir kaštais reikėtų ne tikėti, bet juos skaičiuoti. II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1 mln. gyventojų, o jų sąskaitose sukaupta per 5 mlrd. litų. Taigi, vidutiniškai vienas dalyvis sukaupė apie 5 tūkst. litų. Daliai žmonių tokia suma daro įspūdį. Jie viliasi tą sumą išgelbėję iš „Sodros”, kuri, jų galva, vis tiek pasmerkta. Ką jau kalbėti apie Seimo narius, kai kurių galvos dar labiau apsisukę, nes sąskaitose net po 20-30 tūkst. litų.
Kiek rimtos tokios sumos kalbant apie pensijas? Padalinkime 5 tūkst. iš 20 metų, kuriuos pensija bus mokama ir iš 12 mėnesių. Turime „įspūdingą“ – vos ne 21 lito mėnesinę pensiją!
Tuo galėtume temą ir baigti. Juo labiau, kad per dešimtmetį net Lietuvos banke (LB) užaugo žmogus, perpratęs „Sodros” pinigų kaupimo beprasmybę: „Nepriklausomai nuo to, ar gyventojas toliau kauptų tik socialinio draudimo įmoką, ar apskritai stabdytų įmokas, reikšmingos finansinės naudos dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose tikėtis nereikėtų“, - pristato LB tyrimo rezultatus A. Škarnulis.
Tačiau vis dar ne visi žino, kad už kaupimo metus „Sodros” pensija jiems bus sumažinta ir per porą dešimtmečių, būdami pensininkais, neteks ne mažesnių sumų nei tos, kurias sukaupė pensijų fonduose. Prarandamos Sodros pensijos sumos, priklausomai nuo buvusios algos, parodytos 1 lentelėje.
1 lentelė. Dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje prarastos SoDros pensijos suma litais (jei kaupta 10 metų)
| Alga | 1000 | 2000 | 3000 | 4000 | 5000 | 6000 |
| Prarasta suma | 3 880 | 7 684 | 11 488 | 15 292 | 19 096 | 22 900 |
Šie skaičiai tikrai stokoja tikslumo, bet vis šioks toks orientyras. Nei krimstis, nei džiaugtis nėra dėl, ko, nes prarastas ir sukauptas sumas dalindami iš būsimos pensijos gavimo metų ir mėnesių, matysime jau minėtas menkas dešimtines.
Kolchozo ekonomika
Pateikti skaičiai tėra tik pusė istorijos. Kita pusė susijusi su reformos vertinimu ne asmens - visos ekonomikos požiūriu. Juk tos kelių tūkstančių litų sumos asmeninėse sąskaitose nėra marsiečių dovana.
Kai vienoje pensijų balanso pusėje sukaupti minėti 5 mlrd., kitoje - virš 10 mlrd. „Sodros” skolų. Kai 2014 m. „Sodros” biudžete suplanuota privatiems pensijų fondams pervesti apie 450 mln., pati „Sodra” dar pasiskolins apie 1,2 mlrd. Panašios sumos „Sodra” net nepradės grąžinti pensininkams, kuriems prasiskolino per du krizės metus. 2 lentelėje parodytos lėšos, kurias vidutiniškai po 470 mln. litų kasmet, valstybė rinko ir iš tų pačių pensijų fondų dalyvių arba skolinosi finansų rinkose, bet nenaudojo nei vaikų darželių statyboms, nei kultūros darbuotojų algoms, o „Sodra” jų neišmokėjo pensininkams ar ligoniams.
2 lentelė. Privatiems pensijų fondams pervestos „Sodros” ir valstybės biudžeto lėšos (mln. Lt)
| 2004 | 127,50 |
| 2005 | 270,50 |
| 2006 | 468,70 |
| 2007 | 764,90 |
| 2008 | 1029,90 |
| 2009 | 619,10 |
| 2010 | 324,71 |
| 2011 | 380,82 |
| 2012 | 300,50 |
| 2013* | 480,80 |
| Iš viso | 4 767,43 |
*prognozė.
Kieno sąskaita sukauptos lėšos privačiose sąskaitose, nedomina nei reformos propaguotojų, nei propagandos aukų. „Sodros” biudžetas jiems – tik kolūkio sandėlis, laimėsi tiek, kiek iš jo paimsi.
Tačiau nepamirškime, kuo baigėsi kolchozų ekonomika. Turintieji 5, 10 ar 20 tūkst. litų asmeninėse pensijų sąskaitose, žinokite, kad milijardinės skolos irgi jūsų – ne marsiečių. Ir jas teks grąžinti - per toliau mažinamas ligos ir motinystės išmokas, per tėvų rėmimą, nes jų pensijos sumenko, pagaliau per didesnį PVM, jeigu „Sodros” skolas dengs valstybės biudžetas. Tai alternatyvieji kaupimo kaštai, jie nepažįstami nei reformos aiškintojams, nei daugumai jos dalyvių.
Dviguba reformos kaina
Privačių pensijų finansavimą „Sodros” pinigais paprastai bandoma pateisinti neva „Sodros” gelbėjimu, naštos jai mažinimu kuomet visuomenė bus senesnė.Taip, dėl dalyvavimo pensijų fonduose būsimi pensininkai gaus mažesnes „Sodros” pensijas ir dėl to „Sodros” išlaidos mažės. Taigi, dalis būsimų „Sodros” išlaidų apmokama jau šiandien pinigus pervedant privatiems pensijų fondams.
Tačiau kuo šiandieninis skolinimasis įmokoms į pensijų fondus pranašesnis už būsimą skolinimąsi tiesiogiai pensijų mokėjimui? Arba kuo šiandieniniai mokesčiai, kurie reikalingi finansuoti pensijų fondus, lengvesni už papildomus mokesčius, kuriuos tektų rinkti kai tų lėšų reikės pensijų išmokėjimui? Kodėl ne geriau tas lėšas palikti šalyje veikiančiose įmonėse, kad jos galėtų augti ir to augimo vaisiais finansuoti „Sodros” pensijas ateityje, nei jau šiandien iš tų įmonių surinktus mokesčius per pensijų fondus investuoti į kitose šalyse veikiančias įmones, kurių augimas bus privačių pensijų šaltinis?
Tas dalies būsimų išlaidų „Sodros” pensijoms perkėlimas per privačius pensijų fondus į dabartį susijęs su didžiuliais kaštais dabartinei kartai, kuri turi toliau finansuoti ir dabartinės kartos pensijas, ir kaupti savo pensijai. Kaštai ekonomistų vadinami perėjimo iš vienos į kitą pensijų sistemą (iš dalies „Sodros” į privačius fondus) kaštais.
Perėjimo kaštus lengviau įsivaizduoti žvelgiant, tarkim, su komunalinių paslaugų apmokėjimo tvarkos keitimą. Įsivaizduokime, kad nuo lapkričio mėn. pradžios mokėjimo už komunalines paslaugas tvarka pakeičiama – mokama nebe už praėjusį, bet už būsimą mėnesį. Tuomet pereinamąjį nuo vienos į kitą tvarką mėnesį našta dvigubėja – mokam ir už spalį ir už lapkritį. Pereinamasis mėnuo reikalauja dvigubų lėšų.
Perėjimo iš vienos į kitą pensijų sistemą laikotarpis apima ne mėnesį, bet 40 metų, t.y. laiką kol šiandieniai 20-mečiai sulauks pensijos ir ji iš „Sodros” bus mokama sumažinta, nes dalyvaujama II pensijų pakopoje. Taigi „Sodra” atsikvėps po 40 metų, bet visą tą laikotarpį jaunuoliai mokės dvigubai – ir „Sodrai” (dabartinių pensijų finansavimui), ir privačios pensijos sau kaupimui.
Kam to reikia, ar kad paskutinė lietuvių karta neliktų skolinga nebegyvenamai teritorijai?
Pensijų sukčiuoklės (!)
Pradedant naują pensijų reformos etapą dar labiau klaidina ir minėtų alternatyviųjų kaštų neišmanymas ar sąmoningas nesiskaitymas su jais, nes numatytos ir valstybės biudžeto subsidijos, kurios ir vėl „nieko nekainuoja“. Jau minėta Lietuvos banko studija apie II pensijų pakopos naudą, deja, irgi turi tą ydą - į pensijų fondus pervedamos lėšos nevertinamos alternatyviųjų kaštų požiūriu. Skaičiuojamos kapitalo grąžos pensijų fonduose, bet nevertinama, kad tos lėšos duotų grąžas ir panaudotos alternatyviais būdais. Todėl minėtasis Lietuvos banko tyrimas apie būsimos reformos naudą yra niekinis.
Tokia pat niekinė yra ir oficiali pensijų skaičiuoklė . Smalsūs skaitytojai nustebtų pabandę apsiskaičiuoti būsimą savo pensiją kaupiant pagal formulę 2+1+1 (vėliau 2+2+2). Net jei skaičiuoklėje visam 40 metų laikotarpiui pasirinksite neigiamą investicinę grąžą -2,5 proc., skaičiuoklė parodys, kad vis tiek jūsų pensija bus didesnė, negu liekant vien „Sodroje”.
O kaip kitaip, net kelis dešimtmečius dėl nuolatinio kapitalo rinkų smukimo tirpstančias jūsų sąskaitas su kaupu papildys jūsų įmokos ir valstybės biudžeto subsidijos. O valstybės biudžetas juk ne piliečių – marsiečių.
Nėra ko stebėtis, kad tokių „subtilybių“ nepastebės į reformą viliojamas klientas, todėl ir drįstu teigti, kad ši reforma grindžiama tik tikėjimu, net jei penkiose solidžiose institucijose – skaičiuoklės kūrėjose (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos bankas, „Sodra“, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija) - neatsiranda nešališko ekonomisto.
Pensijų ekonomika
Pensijų ekonomika be iliuzijų nėra sudėtinga - jeigu norime tikrų privačių pensijų, kurios neskurdintų dabartinių pensininkų ir nekurtų skolos mums patiems, reikia už tas pensijas mokėti papildomai ir mokėti iš savo kišenės, ne „Sodros” ar valstybės biudžeto. Taip, „Sodros” ir valstybės biudžetai irgi iš gyventojų kišenės, bet reikia beprasmis kilnojimas iš kišenės į kišenę, kaip galėjome įsitikinti per pirmąjį reformos dešimtmetį, sukuria ne papildomas pensijas, bet jų iliuziją.
Sodros pensijos bus visada, bet kuklios. Jeigu dėl visuomenės senėjimo „Sodra” surinks dar mažiau pajamų, jos bus dar kuklesnės. Tam kuklinimui nereikia jokios reformos, jokios manipuliacijos antromis pakopomis. Tereikia nedidinti pensijų kai tam nėra surenkama lėšų ir „Sodros” biudžetas bus subalansuotas mažų pensijų sąskaita. Jeigu toks balansavimas nepatinka, kitokio teks ieškoti didesnių mokesčių sąskaita.
O jeigu norime, kad ateityje prie „Sodros” pensijos visi turėtų ir privačias, teks įvesti privalomą papildomą taupymą kiekvienam iš savos kišenės. Ir tai kainuos. Tik kainą ir naudą reikia skaičiuoti ne taip kaip skaičiuoja pensijų fondai - lygindami absoliučias sumas, įmokėtas per 10 metų ir sumas sąskaitose, iš kurių imsite dar po 20 m. Kas iš to, kad kaupiamos lėšos išaugo 20 proc., bet per tą laiką kainos pakilo 30, o alga - 40 proc.?
Paprasčiausia ir realistiškiausia įmokas pensijoms ir būsimas pensijas lyginti procentais nuo atitinkamo laikotarpio algos. Jeigu 40 m. atidėsite po 10 proc. kiekvienų metų vidutinės algos, galite tikėtis apie 20 proc. algos dydžio pensijos, nes ji bus mokama beveik du kartus trumpesnį laiką, nei kaupėte. Algos augs panašiai kaip visa ekonomika, o privatūs fondai tegul tik spėja su ja.
20 proc. algos privati pensija ir 40 procentų „Sodros” pensija – maždaug toks rinkinys vidutiniškai ir yra vakarų šalyse. Bet jose nebuvo bandoma privačių pensijų išburti iš valstybės ar socialinio draudimo pensijų biudžetų. Taigi, belieka pakartoti, jeigu norime, kad Lietuvoje būtų kas nors panašaus, reikia už tai mokėti realiais papildomais pinigais.
Ir vis tiek neskubėkime spjauti į „Sodrą”, nes, net ir tokiu atveju jos pensijos liktų bent du kart didesnės už privačias. Ir tai, prisiminkite, su sąlyga, kad atidėsite ne po 2, bet bent po 10 proc. algos ir, taip pat prisiminkite, kad jokie fokusai 2+1+1 ar 2+2+2 iš vienos kišenės į kitą realių verčių nekuria.
O svaigulį apie ramų gyvenimą senatvėje daugiau iš privačios, nei „Sodros” pensijos palikime gal kokiem 5 proc. gyventojų, kurie išėjimo į pensiją datai šios dienos vertėmis pensijų fonde pajėgūs susikaupti bent po pusę mln. litų. Ta suma šiek tiek skiriasi nuo 5 tūkst., ar ne, kaupimo entuziastai?
Pensijų politika
Įdomiausia, kad nei viena partija, nei joks politikas nemato reikalo pateikti rišlaus paaiškinimo – kam siūlomos reformos reikalingos ir kas iš jų bus. Gal ir teisinga, viešieji ryšiai juk užsakyti - vienas dešimtmečio reformos rezultatų - apie 300 mln. Lt. sumokėta pensijų fondų valdytojams kaip administravimo mokestis. Jie ir aiškina, ir aiškins, nes nenori mažiau pelningo kito dešimtmečio. O piliečiai tedvejoja – kaupti ar nekaupti?
Prezidentės galios ir dėmesys pensijoms prasidėjo ir baigėsi dar kadencijos pradžioje „Sodros” sistemą paskelbus supuvusia.
Tikrieji pensijų politikai Lietuvoje – premjerai. 2000m. p. A.Kubilius „Sodros” pensijų privatizavimui patarėja pasikvietė Laisvosios rinkos instituto ekspertę A.Morkūnienę. Sprendimų nespėta priimti, o 2003 m. jau premjerui A.Brazauskui socdemų frakcijoje buvo „ant pirštų“ paaiškinta privačių pensijų finansavimo „Sodros” lėšomis beprasmybė. Tačiau modernios Lietuvos socialdemokratijos patriarchui tiko ir iš V.Kubiliaus paveldėtas reformos planas, ir laisvarinkininkė A.Morkūnienė – tos reformos vykdytoja. Pinigai iš „Sodros” į fondus pajudėjo...
Dešimtmečio reformos rezultatas jau minėtas - beveik 5 mlrd. „Sodros” ir valstybės pervestų pensijų fondams (daugiausia bankų valdomiems), 10,5 mlrd. „Sodros” skola bankams, 1,2 mlrd. skola pensininkams ir vėl infliacijos sugraužtos pensijos.
Tačiau ne viskas prarasta. Ir dabartinis socdemų premjeras turi V.Kubiliaus pensijų reformos planą Nr. 2 arba 2+1+1. Ir taip pat neskuba juo abejoti - „skubotų sprendimų čia nebus“. Nuo 2014 m. valdžios lėšos toliau bus kaupiamos bankų fonduose, o skolos – „Sodroje” ir valstybės biudžete.
Kaupkime ir ...tikėkime. Tikėkime ir kaupkime. Net jei seniai įsitikinome, kad nelabai ką mūsų politikai gerai padaro. Tačiau pensijų reformas - tik puikiai. Tikėkime, ir tik, ginkdiev, neskaičiuokime.