Pasirodo pranešimų, kad viena ar kita įmonė siūlosi įdarbinti pabėgėlius. Tačiau dažnam kyla klausimas, ar priimdamos į darbą pabėgėlį jos kuo nors rizikuoja ir kaip atrodo toks procesas?
Pabėgėliams lygios sąlygos
Įstatymai numato, kad asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, gali būti išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, o tai reiškia, kad jis tuo pačiu įgyja ir teisę dirbti (atskiras leidimas nebereikalingas).
Su tokias asmenimis darbo sutartys yra sudaromos bendra tvarka kaip ir su bet kuriais kitais Lietuvos piliečiais ir papildomos procedūros nėra reikalingos.
Darbo santykiuose kaip ir visur galioja nediskriminavimo principas. Todėl, kalbant apie pabėgėlių darbą pagal darbo sutartis, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis su tuo susijusius aspektus:
Vienodo atlyginimo užtikrinimas. Įmonės turi užtikrinti visų tos pačios kategorijos ir kvalifikacijos darbuotojų vienodą darbo užmokestį, nepriklausomai nuo tautybės, rasės, religijos, pilietybės ir kitų kriterijų. Todėl asmenims, turintiems pabėgėlio statusą, jeigu jis dirba to paties pobūdžio ir kvalifikacijos darbą kaip ir bet kuris kitas darbuotojas toje įmonėje, turi būti atlyginama vienodai teisingai.
Sutartis teks versti
Pavyzdžiui, LR valstybinės kalbos įstatymas numato, kad visos įmonės savo dokumentus turi rengti lietuvių kalba. Taigi visos sutartys, darbo tvarkos taisyklės, pareiginiai nuostatai, su darbuotojų sauga susiję reikalavimai įmonėje turėtų būti parengti lietuvių kalba.
Tačiau neabejotinai tokio dokumento, parengto tik lietuvių kalba, neužteks, siekiant, kad darbuotojas būtų tinkamai supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, kad žinotų, kaip tinkamai saugiai dirbti.
O už tinkamą supažindinimą yra atsakingas darbdavys. Todėl reikėtų turėti omenyje, kad siekdamas apsaugoti savo interesus, įdarbindamas pabėgėlius, turės tinkamai pasiruošti ir parengti dokumentus ta kalba, kuri yra suprantama šiems asmenims.
Negalima diskriminuoti dėl religijos
Prisitaikymas prie religinių papročių ar apeigų, Lietuvoje yra retas ir neįprastas dalykas dėl savaime suprantamų priežasčių - net 85 proc. Lietuvos gyventojų yra krikščionys. Todėl esame įpratę, kad mus supa tos pačios religijos žmonės.
Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad pabėgėliai nebūtinai bus krikščionys, ir dėl to gali kilti tam tikrų neaiškumų: pvz., ar privalau sudaryti sąlygas tam asmeniui melstis darbo metu, ar apskritai privalau leisti jam melstis darbo metu, ar galiu reikalauti, kad asmuo nedėvėtų galvos apdangalo (burkos) ir pan.
Atsakymas – taip, privalote. Darbą organizuoja darbdavys, todėl iš esmės jis privalo nustatyti tokį darbo laiką ir grafiką, kad šis atitiktų tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus. Draudimas melstis darbo metu (pvz. darbdavys kaip tyčia susirinkimus i susitikimus organizuoja būtinai tuo metu, kai tam tikrą religiją išpažįstantis darbuotojas turėtų melstis), reikštų diskriminaciją dėl religijos, o tai yra draudžiama.
Be to reikėtų atkreipti dėmesį toms įmonėms, kurios užtikrina darbuotojų maitinimą arba jį organizuoja savo patalpose – turėtų būti užtikrinami visų darbuotojų vienodi interesai maitintis pagal savo religinius įsitikinimus.
Kitas aspektas, kuris glaudžiai yra susijęs su religija, yra kultūra. Pabėgėliai dažnai atvyksta iš tų šalių, kurios su Lietuva turi didelius kultūrinius skirtumus. Derėtų atkreipti dėmesį, kad tokie kultūriniai skirtumai nesudarytų sąlygų diskriminacijai, nežemintų tų asmenų garbės ir orumo. Negalima reikalauti, kad asmuo elgtųsi priešingai savo įsitikinimams, o svarbu ieškoti išeities, kaip suderinti darbdavio ir darbuotojo interesus.
Atkreiptinas dėmesys, kad kol asmeniui nėra suteiktas pabėgėlio statusas, kalbėti apie jo įdarbinimą yra sudėtinga, nes teisinė bazė Lietuvoje kol kas sutvarkyta taip, kad tokių asmenų įdarbinti galimybių nėra.
Tačiau labai tikėtina, integravimo, taip pat ir įdarbinimo, procedūros, atsižvelgiant į pabėgėlių srautus ir Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus partneriams Europos Sąjungose, gali būti pakoreguotos ir pabėgėliai sparčiai ir sėkmingai įsilies į Lietuvos darbo rinką.
