Labiausiai brangs tos prekės ir paslaugos, kurios iki šiol buvo apmokestinamos lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu. Iki 15 proc. gali brangti keleivių vežimo paslaugos, knygos, laikraščiai, vaistai, šviežia mėsa ir žuvis, ekologiški produktai, bilietai į pramogų renginius. Lengvatinis mokesčio tarifas paliktas tik šildymui. Tačiau nuo kito rudens neliks ir jo.
Kad pridėtinės vertės mokestis būtų padidintas iki 20 proc., labiausiai priešinosi Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos atstovai, tačiau krizės įveikimo planą vis tiek pasirašė.
Būsimasis premjeras A.Kubilius sutiko, kad buvo galima nedidinti kai kurių mokesčių, tačiau tuomet koalicijos partneriai turėtų siūlyti priemones, kurios padėtų sutaupyti atitinkamą sumą: "Jeigu pridėtinės vertės mokestį didiname ne iki 20, bet iki 19 proc., vadinasi, prarandame apie 600 mln. litų. Todėl partneriai, siūlantys taip nedidinti mokesčio, turi siūlyti kitas priemones, kurios leistų sutaupyti arba surinkti į biudžetą papildomai 600 mln. litų."
A.Kubilius šventai tiki, kad jeigu tokio plano nebūtų, problemos valstybės finansų sistemoje pasidarytų nebevaldomos. Kaip rodo kitų šalių patirtis, valstybės finansų sistemos bankrotas visų pirma reikštų, kad pensijos ir atlyginimai mažėtų iki dviejų kartų.
Kandidatas į finansų ministrus Algirdas Šemeta žadėjo, kad krizės įveikimo planui nesuveikus, nedelsiant būtų dar mažinamos išlaidos, nes gauti daugiau pajamų į biudžetą papildomų galimybių nematoma.
Krizės įveikimo planu numatoma kitąmet biudžeto deficitą sumažinti 5,3 mlrd. litų: 2 mlrd. litų sutaupyti, 2 mlrd. litų gauti papildomų pajamų ir 1,3 mlrd. litų gauti subalansavus pinigų srautus.
Verslininkai jau skaičiuoja, kiek jiems ir eiliniams vartotojams kainuos PVM lengvatų panaikinimas.
Kelionės brangs
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas:
Antikrizinis planas sukels dar vieną infliacijos bangą ir nepadės Vyriausybei balansuoti biudžeto. Nuostoliai, kuriuos vežėjai patiria dėl keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais, kompensuojami iš biudžeto. Taigi pakeitus PVM tarifą padidės nuostoliai, tai bus pinigų perkėlimas iš vienos valstybės kišenės į kitą, nes mes tiek (15 proc. – red. past.) kainų kelti negalėsime.
Taigi valstybei reikės mokėti didesnes kompensacijas. Kita vertus, bilietų kainas reikės peržiūrėti, jie tikrai brangs, nes reikės gerokai daugiau sumokėti į valstybės biudžetą. Manau, kad politikai prastai išanalizavo finansinius srautus ir neįsigilino į visus niuansus. Manau, žengtas neteisingas žingsnis ir jis gali padaryti daug žalos.
Mindaugas Grigelis, bendrovės "Kauno autobusai" generalinis direktorius ir asociacijos "Linava" viceprezidentas:
Naujosios valdžios ketinimai naikinti beveik visas PVM lengvatas, tarp jų ir viešajam transportui, gali sukelti dar vieną kainų šuolį, nors degalai ir pinga.
Skaičiuota, kad panaikinus PVM lengvatą valstybės pajamos padidės apie 33 mln. litų. Bet vien Kauno miesto biudžetui reikės įmokėti papildomai apie 7 mln. litų. Tų pinigų turės iš kažkur atsirasti – juk PVM moka galutinis vartotojas, tad gali tekti branginti keliones.
Pakeistas PVM ne tik padidintų, bet ir sumažintų valstybės gaunamas pajamas. Mat savivaldybėms, privalančioms kompensuoti vežėjų sąnaudas, patiriamas dėl keleivių, kuriems taikomos lengvatos (pensinio amžiaus žmonių, neįgaliųjų, studentų ir t. t.), teks plačiau atverti pinigines.
Asociacijos nariai kalbasi su naujojo Seimo atstovais, mėgindami juos įtikinti, kad šios PVM lengvatos atsisakyti nederėtų. Jeigu toks sprendimas bus priimtas skubotai, viešasis transportas gali sulaukti liūdnų padarinių. Negalutiniu "Linavos" skaičiavimu, lengvatos panaikinimas reikštų, kad vien asociacijos nariai kitąmet valstybei turėtų papildomai sumokėti gerokai per 20 mln. litų PVM.
Vaistų neįpirksim
Raimonda Kižienė, bendrovės "Eurovaistinė" generalinė direktorė:
Vyriausybei priėmus sprendimą taip padidinti PVM vaistams, jie neabejotinai brangs. Kiek konkrečiai, kol kas sunku atsakyti – priklausys nuo to, kokias kainas vaistinėms pateiks vaistų gamintojai ir tiekėjai. "Eurovaistinė" stengsis atsižvelgti į gyventojų poreikius ir galimybes – jau dabar pradedame galvoti apie naujas lojalumo programas, kad jomis pasinaudodami gyventojai galėtų sumažinti išlaidas vaistams.
Saulius Jurgelėnas, vaistų gamybos fabriko "Sanitas" Lietuvoje generalinis direktorius:
PVM lengvata vaistams būtų panaikinta visiems, todėl konkurencinė aplinka iš esmės liktų nepakitusi. Manau, toks žingsnis gali turėti kažkiek įtakos nereceptiniams vaistams: jų pardavimas gali sumažėti keliais procentais.
Receptinių vaistų pardavimui mokesčio lengvatos atsisakymas neturėtų pakenkti.
Kainas pristabdys konkurencija
Tomas Vaišvila, prekybos tinklo "Iki" atstovas spaudai:
Reikėtų pasiklausti akcininkų (Europos prekybos įmonių aljanso "Coopernic" vadovų – red. past.) dėl mūsų kainodaros, bet veikiausiai tiek panaikinus lengvatinį PVM tarifą, tiek padidinus visą mokestį iki 20 proc. teks koreguoti prekių kainas. Bet tai priklauso ne tik nuo prekybininkų. Pirmiausia kainas kels gamintojai.
Prekybininkai dėl konkurencijos kažkiek pristabdys tą brangimą, bet visko kompensuoti nepajėgsime ir vienu kitu procentu prekes teks branginti. Antraip dirbtume nuostolingai. Gali net būti, kad kiek augs PVM, tiek brangs ir kai kurios prekės vartotojams. Mums iš to jokio biznio nėra, nes gerokai sumažės vartojimas. Bet ką daryti?
Darius Katinas, vengrų restoranų "Csarda" savininkas:
PVM padidinus nuo 18 iki 20 proc. maisto kainos, mano manymu, jei ir padidės, tai labai nedaug. Paprastas pavyzdys. Jau ne pirmą savaitgalį "Maximos" prekybos tinklui paskelbus savaitgalio 20 proc. siekiančias nuolaidą tam tikrai grupei prekių, kitas prekybos tinklas "Norfa" paskelbia, kad tai pačiai grupei prekių taikys 25 proc. nuolaidą.
Panašios reklamos ir nuolaidų antplūdis liudija apie padidėjusią konkurenciją tarp prekybos tinklų, kurios anksčiau beveik nesijautė. Tai rodo, kad žmonės jau pradėjo taupyti, net pirkdami būtiniausias prekes ėmė rinktis, į kurią parduotuvę eiti, kurį produktą įsigyti, ko atsisakyti. Stebint tokių nuolaidų karą, kyla klausimas, ar maisto kainos nebuvo nepagrįstai išpūstos? Man iki šiol neaišku, kodėl šviežiai ir atšaldytai mėsai buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas. Dėl to, kad jau pradėjo pigti kai kurie produktai, gamintojai ir pardavėjai negalės drastiškai kelti kainų didėjant PVM.
Didesnės įtakos maisto kainoms kilti gali turėti brangstantys energijos ištekliai: dujos, elektra.
