Turko ir austrės šeimoje gimęs tarptautinių pervedimų kompanijos „Western Union“ vadovas H. Ersekas trečiadienį kėlėsi pusę penkių ryto. Europoje besilankančio vadovo tą dieną laukė vizitas Lietuvoje, o vakare svarbus susitikimas Paryžiuje.
Interviu portalui DELFI Denveryje gyvenantis vyras randa tik prabangiame „Mercedes-Benz“ automobilyje pakeliui į oro uostą.
„Atstovybė Vilniuje mane motyvuoja, nes kiekvieną kartą, kai čia atvykstu, kažko išmokstu. Kalbu ne todėl, kad reklamuoju, o todėl, kad tai tikrai jaučiu. Pradžioje verslo plane buvo numatyta 250 darbuotojų Vilniuje. Dabar jau turime 1400 žmonių, nes darbuotojai čia protingi ir sunkiai dirba. Iš pradžių nežinojome, ką čia darome, bet dabar galiu pasakyti, kad tai buvo viena geriausių mūsų investicijų“, - apie pusvalandį trukusį pokalbį pradėjo H. Ersekas.
„Western Union” regiono operacijų centras Vilniuje veikia nuo 2011 m. gegužės mėnesio.
- Renkantis šalį operacijų centrui Lietuvai teko konkuruoti su Slovakija. Kuo visgi lietuviai nupirko Jūsų širdį?
- Bendradarbiavimas ir investavimo galimybės. Tuometinis premjeras (Andrius Kubilius – red.) buvo gana aktyvus. Pamenu, kaip lankiausi jo kabinete ir jis elgėsi daugiau kaip verslininkas, nei politikas.
Kalbant atvirai, buvome pirmoji pasaulinio lygio kompanija, kuri prisiėmė riziką ir atėjo į Lietuvą. Jei esi pirmas, su tavimi visada elgiasi ypatingai.
Taip pat mus sužavėjo darbuotojų išsilavinimas, kalbų žinojimas. Prieš atvykstant čia galvojome, kad čia žmonės kalbės tik lietuviškai ir rusiškai. Tokia buvo mūsų išankstinė nuomonė, tačiau atvykę nustebome: yra žmonių kalbančių ir vokiečių, prancūzų, ispanų kalbomis.
Be to, Vilnius nuostabus miestas. Pripažinsiu, kad įmonių vadovai kartais sprendimus priima ir pasiduodami emocijomis, o ne vien sausais faktais.
- Technologijoms tobulėjant „Western Union“ susiduria vis su didesne konkurencija bei startuoliais, kurie nori atimti nors mažą dalį kompanijos klientų. Dažnai manoma, kad didelės kompanijos yra mažiau lanksčios ir smulkios įmonės gali kelti gana rimtus iššūkius. Kaip tokiai didelei įmonei kaip „Western Union“ pavyksta išlikti sėkmingai?
- Manau, kad tai yra mūsų DNR. Mes gyvuojame jau 160 metų. Per šiuos metus teko ne kartą transformuotis. Ne kartą esame girdėję, kad kompanijos laukia mirtis, tačiau visada išgyvenome.
Aktyviai dirbame su inovacijomis ir ne todėl, kad aš sėdžiu savo kabinete ir liepiu, bet todėl, kad to prašo patys klientai. Pavyzdžiui, dabar jie sako, kad nori pervedimus daryti mobiliaisiais telefonais.
Mažoms kompanijoms sukurti tokį variklį sunku ir tai daug kainuoja.
Beje, prieš trejus metus įsigijome tarptautinius verslo atsiskaitymus siūlančią „Travelex“. Prijungta ir „WU pay“ platforma, leidžianti interneto pirkėjams susimokėti už pirkinius iš savo sąskaitos ar per „Western Union“ agentus. Taip pat turime inovacijų ir socialinės atsakomybės padalinius. Tai padeda mums išsiaiškinti, ko nori klientai. Inovacijos – ne triukas, tai yra klientų poreikių įsiklausymas ir spėjimas.
Dideli žaidėjai rinkoje yra kaip drambliai, o naujai įsikūrusios įmonės – kaip pelės, tačiau drambliai visada juda reikiama kryptimi. Taip darome ir mes.
- Ar jus domina ateities įsigijimai piniginių pervedimų sektoriuje? Kokiose srityse?
- Mūsų paslaugomis naudojasi žmonės, kurie siunčia sunkiai uždirbtus pinigus. Jiems labai svarbu pasitikėjimas kompanija. Į mažas įmones jie kartais žiūri įtariai.
Tačiau šiuo metu esu labai susidomėjęs tuo, ką daro konkurentai mobiliųjų telefonų erdvėje, kaip lanksčiai yra kuriami koridoriai tarp šalių.
- Versle sukatės daugiau nei dvidešimt metų. Kaip per šį laiką pasikeitė klientai?
- Ypač pokyčiai matomi jaunojoje kartoje, jie laisvai dalijasi visa asmenine informacija. Antra, gyventojai nebenori naudotis kompiuteriais, o pirmenybę teikia mobiliesiems telefonams ir planšetėms. Manau, kad ateityje piniginiai pervedimai bus vykdomi tik telefonais. Pinigai telefonu bus tiek siunčiami, tiek gaunami.
Kitas dalykas, tai gali būti nebūtinai telefonai, o, pavyzdžiui, laikrodžiai ar kiti dėvimi daiktai.
Šiandien mobiliųjų telefonų paslaugos vis dar yra privilegija kai kuriems pasaulio gyventojams. Manau, kad ateityje finansinių paslaugų naudojimas telefonu taps universalus ir tai leis sujungti žmones, kurie dabar neturi priėjimo vienas prie kito, o tai įgalins daugiau žmonių iš piramidės apačios kurti verslus.
- Kokia Jūsų nuomonė apie virtualius pinigus, tokius kaip „bitcoin'ai“, ir jų ateitį?
- Jei gerai pažiūrėtumėte, „Western Union“ skaitmeninius pinigus naudoja jau seniai: mes paimame pinigus vienoje valstybėje, paverčiame juos skaitmenimis ir siunčiame žinutę kitai šaliai, kad pinigai būtų išmokėti kita valiuta. Taigi, skaitmeniniai pinigai egzistuoja jau seniai.
Tiesiog reikia įvardyti, kas iš tiesų yra skaitmeninė valiuta. Žmonės kalba apie „bitcoin'us“, bet tai nėra valiuta, tai – sistema. Manau, kad valiuta gali būti leidžiama tik centrinių bankų. Valiutos turi būti kontroliuojamos ir leidžiamos teisėtos valdžios, o ne nevalstybinės organizacijos. Esu už skaitmeninius pinigus, bet tik tada, kai juos leidžia valdžios.
Šiuo metu mes turime galimybę išmokėti pinigus 121 valiuta. Nebūtų sunku tai daryti ir su 122 valiutomis, nesvarbu, kaip valiuta pavadinta, svarbu, kad ji būtų kontroliuojama.
- Kokią ateitį prognozuojate gryniesiems pinigams? Ar neteks artimu metu atsisakyti visų realių „Western Union“ biurų?
- Jei pažiūrėsime į pasaulį, kuriame gyvena 7 mlrd. žmonių, yra dar daug vietų, kur grynieji pinigai labai svarbūs. Ten jie ir išliks tokie. Grynųjų pinigų su savimi nesinešioja vos 0,1 proc. žmonių. Net JAV visi nešiojasi grynuosius.
Manau, kad šalyse, pinigų gavėjose, tokiose kaip Bangladešas, Uganda ar Marokas fiziniai pinigai išliks svarbūs dar ilgai.
- Į verslo pasaulį prieš daugiau nei 20 metų papuolėte metęs karjerą profesionaliame krepšinyje. Kas nutiko? Ar vis dar domitės krepšiniu?
- Gyvenu Denveryje ir nuolat stebiu Denverio „Nuggets“ rungtynes.
Nuostabu, kad tokia maža šalis kaip Lietuva užaugina tiek daug gerų krepšininkų. Manau, kad tai įaugę jūsų DNR. Žmonės čia gimsta krepšininkais.
Pats krepšinį mečiau, nes, pirma, bankrutavo mano rėmėjas. Antra, supratau, kad aš buvau talentingas, bet nebuvau žvaigždė. Buvau tas, kuriam reikėjo labai daug dirbti. Supratau, kad gyvenimas yra trumpas ir reikia kažką kito daryti. Tačiau ir iki šiol mano geriausi draugai likę iš krepšinio laikų.
- Ar yra dalykų, kuriuos išmokote žaisdamas krepšinį, bet panaudojate versle?
- Pirmiausia – komandinis darbas: jei laiku neperduodi kamuolio, pralaimi. Arba jei nesigini, kaip komanda, praloši. Labai svarbu ir turėti smagų laisvalaikį. Be to, versle galioja ta pati taisyklė – gali būti 10 taškų pralaiminti komanda, bet per paskutinę minutę gali laimėti. Versle taip pat negali žinoti, kaip viskas baigsis. Niekada nepasiduodu iki paskutinės minutės.
