Tai DELFI patvirtino tyrimą kuruojantis Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas. Pasak jo, taip Lietuvos teisėsauga prisideda prie pasaulinį rezonansą sukėlusio tyrimo, kurį pradėjo mįslingai žuvęs Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis. Įšaldytos iš viso 28 sąskaitos Ūkio banke. Šiose sąskaitose šiuo metu esančios pinigų sumos yra nedidelės ir kiekvienoje iš sąskaitų esą neviršija 40 tūkst. Lt.
„Per du etapus dėjome (sąskaitoms – DELFI) areštą ir toliau dar dėsime. (...) Kreipėsi Didžiosios Britanijos teisinių paslaugų įmonė „Brown Rudnick“. Jie atstovauja fondą „Hermitage Capital Management“, kur S. Magnickis dirbo teisininku. Jie kreipėsi su pareiškimu į Generalinę prokuratūrą rugpjūčio mėnesį. Rugpjūčio 1 d. Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo. Kadangi buvo per Ūkio banką pervestos piniginės lėšos, pavedė Kauno prokuratūrai organizuoti tyrimą, nes Ūkio banko buveinė registruota Kaune. S. Magnickis nustatė aplinkybes, kad iš Rusijos biudžeto buvo pasisavinta 230 mln. dolerių. Iš jų 13 mln. dolerių perėjo per Ūkio banką“, - aiškino D. Puzinas.
Prokuroro teigimu, įtarimų sukėlė šiose sąskaitose vykdytos finansinės operacijos – pinigų srautai iš užsienio bei tolesnė šių lėšų kelionė į užsienyje bei tame pačiame Ūkio banke esančias sąskaitas. „Dabar žiūrime, kur toliau tie pinigai ėjo“, - pridūrė D. Puzinas.
Pašnekovo teigimu, įtariamųjų tyrime kol kas nėra, o apie tyrimo pabaigą kalbėti dar anksti.
„Kiek esame nustatę asmenų, kurie šitas sąskaitas valdė, jie yra Rusijos Federacijos piliečiai. Ir sąskaitas jie atidarė Rusijoje bei Ukrainoje. Ūkio banko sąskaitas. Jie atidarė Maskvoje ir Ukrainoje sąskaitas, atėjo dokumentai čia, į Kauną, į Ūkio banką. Lietuvoje tie asmenys net nėra fiziškai buvę. (...) Bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų valstybių. Tyrimai atliekami ir Latvijoje, ir Estijoje, Kipre, Šveicarijoje analogiškos bylos dėl pinigų plovimo“, - tęsė D. Puzinas.
Šiuo metu aiškinamasi, kokį vaidmenį galimo pinigų plovimo schemose atliko pats Ūkio bankas. Prokuroro žodžiais, bankas „kol kas“ bendradarbiauja geranoriškai.
„Tiriame, ar bankas nėra prisidėjęs prie šitų piniginių operacijų“, - reziumavo prokuroras.
Generalinė prokuratūra praneša, jog sprendimas įšaldyti sąskaitas Ūkio banke palietė daugiau nei 20 ofšorinių kompanijų.
V.Romanovo komentaras: „Burbėk sau“
„Na ir kas? Aš ne prokuratūroje dirbu. O tu burbi. Tai burbėk pats sau. Aš prokuratūroje nedirbu. Viso gero“, - tepasakė V. Romanovas.
A.Žalys: banko atžvilgiu veiksmai neatliekami
Ūkio banko valdybos pirmininkas Arnas Žalys DELFI teigė, esą bankas dar pernai, po publikacijų žiniasklaidoje, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išaiškinti, kokie veiksmai atliekami Ūkio banko ir jo darbuotojų atžvilgiu.
Prokuratūros atsakyme esą nurodyta, kad iš banko „buvo pareikalauta pateikti informaciją raštu apie nurodytų įmonių sąskaitų atidarymo aplinkybes ir pinigų judėjimą šiose sąskaitose, tačiau joks tyrimas Ūkio banko ar kokių nors šio banko darbuotojų atžvilgiu dėl aprašytų veikų nebuvo pradėtas ar atliekamas“.
„Taigi, pabrėžtina, jog tyrimas Ūkio banko atžvilgiu nėra atliekamas. Ūkio banko vadovybė užtikrina, jog Ūkio bankas savo veikloje laikosi visų Lietuvos Respublikos įstatymų bei ES direktyvų (tame tarpe ir susijusių su pinigų plovimo prevencija), o jo veikla yra nuolat prižiūrima ir kontroliuojama atsakingų valstybinių institucijų. Ūkio bankas visada, taip pat ir šiuo konkrečiu atveju, bendradarbiauja ir toliau bendradarbiaus su atsakingomis valdžios institucijomis įstatymų nustatyta tvarka, siekiant išaiškinti galimas nusikalstamas veikas“, - aiškino A. Žalys.
Rusijos teisininko mirtis paskatino pasaulinę pinigų paiešką
2009 metais Maskvos kalėjime mirė teisininkas S. Magnickis, atskleidęs didžiausią žinomą mokesčių sukčiavimo atvejį Rusijos istorijoje – iš valstybės biudžeto buvo pavogta 230 milijonų dolerių. Šis atvejis sukėlė diplomatinį skandalą. JAV ėmėsi sankcijų prie Rusijos pareigūnus, prisidėjusius prie S. Magnickio mirties, o Maskva atsimokėjo gruodžio 28 dieną uždrausdama amerikiečiams įsivaikinti Rusijos našlaičius, rašo businessweek.com.
Didelis lūžis įvyko dėl Aleksandro Perepilično – Didžiojoje Britanijoje gyvenusio ruso, kuris kažkada dirbo su Vladlenu Stepanovu, Olgos Stepanovos buvusiu vyru. Williamas Browderis teigia, kad A. Perepiličnas kreipėsi į „Hermitage“ 2010 metais su Šveicarijos banke V. Stepanovo turimų sąskaitų dokumentais. Šie dokumentai rodo, kad sąskaitose esantys pinigai 2008 metais buvo panaudoti įsigyti prabangiam nekilnojamam turtui Dubajuje, skirtam O. Stepanovai ir dviem jos pavaduotojams bei pajūrio vilai Juodkalnijoje. „Hermitage“ įspėjo Šveicarijos valdžią, kuri 2011 metų kovą pradėjo tyrimą. Praėjusį lapkritį 44 metų A. Perepiličnas susmuko ir mirė šalia savo namų netoli Londono. Policija tvirtina vis dar tirianti jo mirties priežastis. „Bloomberg Businessweek“ negalėjo surasti nei Dmitrijaus Kliujevo, nei O. Stepanovos, nei jos buvusio vyro.
Pernai duodamas interviu Maskvos laikraščiui „Vedemosti“, D. Kliujevas sakė nedaręs nieko neteisėto. Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ pernai metais paskelbė valstybės saugumo tarnybų ataskaitos ištraukas, kuriose teigiama, kad O. Stepanova ir vienas jos pavaduotojas paliko šalį automobiliu ir nebegrįžo. V. Stepanovas pernai metais viename Rusijos laikraštyje išspausdino pranešimą, kuriame tvirtinama, jog Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė banko sąskaitas su jo iš legalaus verslo gautomis pajamomis. V. Stepanovas rašė, kad jis išsiskyrė su O. Stepanova praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, tačiau ir toliau su ja keliavo į užsienį.
Pinigų plovimą Rytų Europoje tiriantys žurnalistai gavo dokumentus, iš kurių matyti, kad didžioji susigrąžintų mokesčių dalis buvo pervesta per Moldovą. „Novaja Gazeta“ išspausdintame pranešime žurnalistai tvirtina Moldovos sostinėje Kišiniove aptikę nutriušusį ir nepažymėtą pastatą, kuris pateikiamas kaip 26 milijonus dolerių gavusios bendrovės būstinė. Vėliau šie pinigai buvo pervesti į kitose šalyse esančias banko sąskaitas. Žurnalistų atliekamas tyrimas buvo koordinuojamas su Bukarešte įsikūrusia ne pelno siekiančia grupe „Organized Crime and Corruption Reporting Project“. Minėtoji grupė banko pervedimų dokumentus perdavė „Hermitage“, o ši kopijas pateikė „Bloomberg Businessweek“.
Pagal „Hermitage“ pateiktus dokumentus. iki šiol Šveicarijoje, Kipre, Latvijoje ir Lietuvoje buvo susekta 118 iš 134 milijonų dolerių. Šių keturių valstybių teisėsaugos institucijos tvirtina pradėjusios pinigų plovimo tyrimus.
Šimtų tūkstančių tarptautinių bankų pervedimų kruopštus patikrinimas prokuratūros darbuotojams tapo tikru išbandymu. „Paprastai pinigai yra padalinti tarp kelių bendrovių. Dalis pinigų po pervedimo sugrįžta į pirminę sąskaitą, o tada pervedami kažkur kitur, - teigia prokuroras D. Puzinas. - Tai gana sudėtingas analitinis darbas“.
Dalis pinigų gali būti sugrąžinti Rusijos mokesčių mokėtojams, jeigu kitos valdžios institucijos padarys išvadą, jog jie buvo išplauti. Lietuvos ir Šveicarijos atsakingos institucijos patvirtino, kad kol laukiama tyrimo išvadų, jos užšaldė kai kurias banko sąskaitas. Mažai įrodymų, kad Rusija bandė susigrąžinti pinigus. Prokuroras D. Puzinas teigia, kad Lietuva tyrimą pradėjo „Hermitage“ prašymu. Atsakingos valdžios institucijos Kipre, Latvijoje ir Šveicarijoje atsisakė paaiškinti, kodėl pradėjo savo tyrimus, tačiau visos trys ėmė veikti netrukus po to, kai „Hermitage“ pateikė oficialų skundą.
W. Browderio teigimu, Kremlius apsaugojo tuos, kurie įvykdė vagystę, kadangi pareigūnai, įskaitant mažiausiai vieną ministrų kabineto narį, kurio pavardę jis atsisako atskleisti, iš to turėjo finansinę naudą. „Sistema niekada nekritikuoja savų žmonių“, - teigia W. Browderis.
