Tai Eltai patvirtino teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.
„Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo 1 mėnesiui piliečiui Š. Stepukoniui, kuris įtariamas dėl galimai pasisavintų piniginių lėšų“, – nurodė G. Janonis.
Anot jo, teismas dėl kardomosios priemonės taikymo Š. Stepukoniui spręs penktadienį nuotoliniu būdu vyksiančiame teismo posėdyje.
Delfi primena, kad pirmadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) konferencijoje Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas patvirtino, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 d., o jo suėmimo terminas baigiasi vasario 24 d. Tuomet jis užsiminė, kad įtariamajam gali būt skirta švelnesnė kardomoji priemonė.
„Suradus įtariamąjį tyrimas orientuojamas likusioms dviem kryptimis – nusikalstamos veikos aplinkybių išaiškinimui ir pasisavinto turto buvimo vietos suradimui ir jo įšaldymui“, – teigė D. Karčinskas.
Prokuroras taip pat informavo, kad didžioji dalis (didesnė nei 20 mln. eurų) galimai pasisavintų pinigų pralošta, o kaltinamasis apklausoje pateikė savo įvykių versiją.
„Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad vienas iš „BaltCap“ investicinio fondo partnerių – Šarūnas Stepukonis, kaip įtariama, pasisavino labai didelės vertės, ne mažiau 27 mln. Eur dydžio investicinei bendrovei ir jai priklausančių dukterinių įmonių turtą ir ikiteisminio tyrimo preliminariais duomenimis, didžioji minėto pasisavinto turto buvo pralošta tiek Lietuvos, tiek Estijoje veikiančiose lošimų bendrovėse.
Jis kaltės pilnai neneigia, bet duodamas parodymus jis pateikia savo įvykių versiją, savo aplinkybes“, – kalbėjo Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.
Delfi primena, FNTT pareigūnai Š. Stepukonį šeštadienį, vasario 10 dieną 18.11 val., suėmė Tarnybos patalpose Vilniuje. „Verslo žinių“ žiniomis, Stepukonis pastarosiomis dienomis pats savo noru grįžo į Lietuvą iš Ukrainos. Tuomet prokuratūra kreipėsi dėl jo suėmimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą tenkino tik iš dalies ir leido Š. Stepukonį suimti 14 dienų.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius yra pranešęs, kad prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuris 2022 metų kovo pabaigoje buvo pradėtas gavus mokėjimo įstaigos „Paysera“ pranešimą. Įtartinos finansinės operacijos iš Lenkijos įmonės mokėjimo suma siekė 3,9 mln. Šios lėšos buvo iš pradžių įšaldytos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat atliekamas ir kitas kitas ikiteisminis tyrimas.
FNTT valdybos pirmininkas Robert Šadienec kalbėjo, kad antrasis ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, labai didelės vertės privataus kapitalo fondo „Baltcap AS“ bei tiesiogiai ir netiesiogiai šiam fondui priklausančių įmonių turto ‒ daugiau nei 20 milijonų eurų, pasisavinimo, pradėtas 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigoje.
Europos prokuratūra buvo paskelbusi tarptautinę Š. Stepukonio paiešką. Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
„BaltCap“ partneris Simonas Gustainis teigė, kad Š. Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo įmonių lėšų, tai darė klastodamas dokumentus ir meluodamas. Jis patvirtino, kad suma gali viršyti 30 mln. eurų. Anot S. Gustainio, kalbama apie kelias apvogtas įmones, kurioms vadovavo Š. Stepukonis.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius anksčiau Eltai komentavo, kad Stepukonis, lošdamas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų, o pinigų kilmė lošimo sąskaitoje – pagrįsta. Pasak jo, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.
Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
