„Eksportas virto vijokliais, o vidaus vartojimas – ąžuolais. Tokia tendencija tęsis artimiausius dvejus metus. Eksportui galimybės yra ribotos, kaip jau buvo minėta, taip yra ir dėl to, kad jis rėmėsi kaina. Situacija nėra nudažyta rožinėmis spalvomis, ypač turint galvoje, kad labiausiai jis augo į Rytus“, - šeštus metus žurnalo „Valstybė“ rengiamoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje sakė jis.
Paskutiniais metais eksportas į Rusiją per metus augdavo daugiau nei po 30 proc. ir ši šalis yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, pašalinus naftos produktų eksportą.
„Pasaulinės tendencijos yra tokios, kad Rytai užleidžia vietą Vakarams, nes Rytai leidžiasi, o Vakarai kyla. Tai yra ne tik Rusijos, bet ir kitų šalių tendencija. Nemažai nerimo kelia Rusija, kurioje prognozuojamas 1,3 proc. augimas. Tačiau tikėtina, kad dėl pastarųjų įvykių šią prognozę teks sumažinti“, - konferencijos dalyviams tvirtino Ž. Mauricas.
Be to, pasak jo, rublis pastaruoju metu labai nuvertėjo. Tai lemia JAV, kuri nustojo spausdinti pinigus ir pinigai iš besivystančių rinkų grįžta į JAV ir paskutiniai įvykiai Ukrainoje.
Be to, anot jo, Rusijoje vartojimas buvo grįstas paskolomis, kurios mažės po Rusijos centrinio banko sprendimo padidinti bazinę palūkanų normą.
Vienintelis Rusijos išsigelbėjimas, ekonomisto nuomone, yra naftos kaina, kuri pastaruoju metu didėja.
Jis pabrėžė, kad pagrindinė Lietuvos eksporto galimybė – atsigaunanti vakarų Europa ir Skandinavijos šalys.
Grįžta geri laikai gyventojams
„Mes esame tarsi guminis kamuoliukas – kuo smarkiau kritome ir atsitrenkėme, tuo sparčiau kilome aukščiau. Šiais metais pasieksime 2008 m. lygį, taigi gyvensime taip pat gerai, kaip ir prieš krizę. Be to, Lietuva pamažu vaduojasi iš diržų veržimosi mąstysenos: tiek vartotojai, tiek investuotojai pozityviau mąsto apie ateitį“, - teigė Ž. Mauricas.
„Mes prognozuojame ganėtinai šviesią ateitį šiems ir kitiems metams“, - pridūrė jis.
Ekonomisto teigimu, tokias įžvalgas leidžia daryti tai, kad praėjusiais metais pirmą kartą nuo 2008 m. didėjo darbuotojų pajamos. Prognozuojama, kad artimiausiais metais realus jo augimas bus apie 4 proc.
Todėl pagrindiniu ekonomikos ramsčiu turėtų tapti vidaus vartojimas. Be to, pasak jo, Lietuva pagal BVP vienam gyventojui sparčiai vejasi Europos Sąjungos vidurkį: praėjusiais metais šis rodiklis buvo 75 proc.
„Šiais metais aplenksime Portugaliją ir Graikiją", - sakė Ž. Mauricas.
Reikia didinti pridėtinę vertę
Konferencijoje pranešimą skaitęs audito bendrovės „Ernst & Young” partneris Linas Dičpetris atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais esminis Lietuvos eksportuotojų privalumas buvo įmonės sąnaudos ir darbo jėgos kaina.
„Žiūrint į ateitį norėtume, kad ši situacija keistųsi. Norėtųsi matyti didesnį produktyvumą, pridėtinę vertę. Ilgalaikiame laikotarpyje pridėtinės vertės didinimas yra esminis sprendžiant daugelį problemų“, - teigė jis.
Todėl, L. Dičpetrio teigimu, eksportuojančios įmonės turėtų orientuotis į vadybinė brandą, plėsti startuolius, kooperuotis eksportuojant, skatinti regioninę plėtrą.
Kur dėti pinigus?
Pranešimą skaičiusi „Evli“ grupės įmonės Baltijos šalyse „Evli Securities“ valdybos pirmininkė Jolanta Jurga pripažino, kad investicinė situacija yra pakankamai sudėtingai prognozuojama dėl pastarųjų įvykių Ukrainoje, tačiau analitikai vadovaujasi šaltu protu ir prognozuoja, kad konfliktas baigsis taikiai.
Atsakydama į klausimą, kuri dėti pinigus, ji pirmenybę teikė Europai.
„Mes pirmenybę teikiame akcijoms lyginant su obligacijomis. Taip pat pirmenybę teikiame Europos šalims“, - teigė Jolanta Jurga.
Analitikų nuomone, reikėtų mažinti reikėtų besivystančių šalių rinkų akcijų pirkimą.
