aA
Prognozės keliasdešimčiai metų į priekį rodo, kad Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų ženkliai sumažės, tad pensininkų gretos tik plėsis. Dėl to ir valstybės išlaidos išmokamoms pensijoms turėtų padidėti, tačiau visiškai priešingai rodo oficialiai pateiktos Finansų ministerijos prognozės. Profesorius Romas Lazutka atkreipia dėmesį, kad tai reikštų dar didesnį pensininkų skurdinimą, tad neabejotinai skelbiami skaičiai turės keistis.
© DELFI / Karolina Pansevič

Finansų ministerijai pristačius Lietuvos stabilumo 2019 metų programą kilo ne vienas klausimas. Joje nurodyta, kad pagal Eurostato 2017 metais atliktą demografinę Lietuvos projekciją, iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 1,83 mln. Nuo 2017 iki 2060 metų Lietuvoje darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės nuo 65,6 iki 51,4 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų pagausės – jie sudarys nuo 19,5 procento iki 32,9 procento visų gyventojų. Tačiau jei pensijoms 2030 m. bus skiriama 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kas dešimtmetį šis skaičius trauksis iki 6 proc. 2060 m., kai pensininkų bus daugiausia.

Duomenys Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje
Duomenys Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje

Dar gegužės viduryje buvusiame Audito komiteto posėdyje tai pastebėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė: „Įdomiausiai programoje atrodo tos perspektyvos, kurios yra 2030 m., 2040 m. ir t.t., kur visos su senėjimu susijusios išlaidos yra mažėjančios kaip santykis su BVP, o žmonių virš 65 m. tendencija visiškai priešingai – iš penktadalio trečdalis. Ir kaip valstybė 2030 ir 2040 metais ketina gyventi pagal šitą projekciją“, – kalbėjo ji.

Tokiomis prognozėmis nusistebėjo ir Vilniaus universiteto profesorius, sociologas, ekonomistas Romas Lazutka. Socialiniame tinkle jis ironizavo, kaip bus mažinamas pensininkų skurdas, kai 33 proc. gyventojų pensijoms išmokėti pakaks 4 proc. BVP.

Finansų ministerija: remtasi Europos Komisijos duomenimis

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė DELFI komentuoja, kad tokios prognozės skelbiamos remiantis tarptautinių organizacijų skelbiamais duomenimis. Tiesa, ateityje prognozės gali ženkliai kisti, kadangi darant projekcijas remtasi 2017 m. situacija.

„Vadovaujantis Priimtinų veiksmų kodeksu dėl Stabilumo ir augimo pakto, Ilgalaikio finansų tvarumo Programos dalyje pateikti duomenys atitinka naujausioje Europos Komisijos Senėjimo ataskaitoje (The Ageing report 2018) paskelbtus su visuomenės senėjimu susijusių ilgalaikių išlaidų įverčius Lietuvai. Kadangi vertinimas darytas 2017 m. (paskelbtas 2018 m.), į vertinimą nėra įtraukti naujausios pensijų ir kitų reformų, įsigaliojusių pilna apimtimi tik 2018 m. viduryje, duomenys.

Europos Komisija atlieka ilgalaikės sveikatos priežiūros, švietimo, sveikatos apsaugos, nedarbo išmokų vertinimą pagal bendrai sutartą ir visoms ES šalims taikomą metodiką. Viena iš esminių prielaidų – Eurostato rengiama Lietuvos demografijos raidos projekcija. Senėjimo ataskaitos atnaujinimas vyksta kas treji metai. Nauja pensijų reforma ir jos poveikis finansams bus vertinamas ruošiantis ataskaitos atnaujinimui, tikėtina, 2020 m.“, – komentuoja M. Tuskienė.

Finansų ministerija patarė dėl pensijų reformos poveikio kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau ši nurodė, kad jokių kitų duomenų pateikti negali, nes tai yra oficialus Vyriausybės dokumentas, parengtas Finansų ministerijos.

Tiesa, pačioje Stabilumo programoje yra numatyta, kad demografinė situacija Lietuvoje gali būti ne tokia bloga, turint omenyje paskutinius migracijos duomenims.

„Valdžios sektoriaus finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Programoje teikiama EK tarnybų kartu su Visuomenės senėjimo darbo grupe atlikta valdžios sektoriaus ilgalaikių išlaidų kompleksinė biudžetinė projekcija Lietuvai, kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti veiksmus jų stabilumui ateityje užtikrinti. Ilgalaikė projekcija atlikta darant prielaidą, kad vidutiniu laikotarpiu priimti sprendimai sveikatos apsaugos, pensijų ir švietimo srityse tęsis ilguoju laikotarpiu, todėl svarbu pabrėžti, kad projekcija neatspindi labiausiai tikėtino ateities scenarijaus.

Pagal Eurostato taikomą metodiką dėl migracijos darbingo amžiaus gyventojų ypač sparčiai mažės 2020–2030 metais – vidutiniškai apie 2,2 procento per metus, ir tai neigiamai veiks BVP. <...> Faktinė demografinė situacija šalyje šiuo metu yra daug geresnė, nei numatyta Eurostato projekcijose. 2019 metų kovą Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, 2018 metais užfiksuotas mažiausias nuo 1990 metų neto tarptautinės migracijos rodiklis – iš Lietuvos emigravo 3,3 tūkst. žmonių daugiau, negu imigravo. 2017 metais atliktoje Eurostato demografinėje projekcijoje Lietuvai neto migracijos rodiklis 2018 metams buvo numatytas apie 7 kartus blogesnis už faktinį rezultatą. <...>

2018 metais pradėjus taikyti naują pensijų indeksavimo formulę padidėjo fiskalinis tvarumas. Pensijų išmokos ir surinkti pensijų taškai dabar indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius. Taip pat nuo 2018 metų kasmet pusmečiu didinamas būtinasis darbo stažas pensijai gauti – tol, kol 2027 metais jis pasieks 35 metus. Dėl naujo indeksavimo mechanizmo ir aukštesnių darbo stažo reikalavimų senatvės pensijai gauti pensijų išlaidos 2016–2060 metais turėtų sumažėti 3,7 procento BVP, palyginti su ankstesnėmis taisyklėmis grindžiamomis projekcijomis. Pensijos sudaro apie 40 procentų visų su senėjimu susijusių išlaidų, taigi jų indeksavimas sumažino bendrą demografinių tendencijų (visuomenės senėjimo) Lietuvos viešiesiems finansams keliamą riziką“, – skelbiama dokumente.

Valstybės kontrolė: įtakos turės pensijų indeksavimo sistema

Valstybės kontrolės Biudžeto politikos stebėsenos departamento laikinoji vadovė Saulė Skripkauskienė nurodo, kad pateikiamų valdžios sektoriaus išlaidų pensijoms sumažėjimą lemia pakeitimo normos projektuojamas pokytis. Tam įtakos turės pensijų indeksavimo sistema.

„Nuo 2018 m. bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė yra indeksuojami pagal trijų buvusių, esamų ir trijų būsimų metinio darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Pagal demografines projekcijas, dėl visuomenės senėjimo ir atitinkamai mažėjančio darbingo amžiaus žmonių (užimtųjų) skaičiaus, metinis darbo užmokesčio fondas augs lėčiau negu vidutinis darbo užmokestis, todėl pensijos būtų indeksuojamos mažesniu procentu nei augtų vidutinis darbo užmokestis. Todėl atitinkamai mažėtų pajamų pakeitimo norma, kuri apibrėžiama kaip metais prieš išėjimą į pensiją gautų darbo pajamų ir paskirtos pensijos santykis procentais.

2017 m. Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo pateikta išvada, kad tokio masto pakeitimo normos sumažėjimas neigiamai veiktų socialinį tvarumą, todėl pareikalautų, tikėtina, papildomų politinių sprendimų, tame tarpe galbūt ir pensinio amžiaus ilginimo ar kitų sprendimų“, – komentuoja S. Skripkauskienė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad tokios ilgojo laikotarpio projekcijos įvertina tik tai, kas jau įvyko.

„Prognozės labai priklauso nuo demografinių projekcijų, kurioms didelę įtaką daro prielaidos dėl grynosios migracijos (skirtumo tarp imigruojančių ir emigruojančių žmonių). Jeigu pastaruosius metus pakitę grynosios migracijos srautai taps nauja tendencija ir užimtųjų skaičius nemažės tokiu tempu, kaip dabar projektuojama, išlaidos pensijoms ir pakeitimo norma būtų didesnės nei pateikiama Stabilumo 2019 m. programoje“, – prideda ji.

Indeksavimo taisyklės nėra šventa karvė, tai nėra dėsningumas. Tą indeksavimo taisyklę teks pakeisti.
Romas Lazutka

Lazutka: tokie duomenys – skandalingi ir nerealistiški

Profesorius R. Lazutka DELFI teigia, kad pensijų reformos pokyčiai turės įtakos privačiai pensijų daliai. Tačiau šiuo atveju yra skelbiama ta dalis, kuri finansuojama valstybės.

„Ką žmonės susitaupo, nesvarbu ar tai pensijos, ar indėliai, tai yra kita sritis. Bet jeigu jie numato taip, kad pensininkų dalis išaugs iki 33 proc., o išlaidos pensijoms net šiek tiek sumažėja, tai yra skandalinga. Ir nerealistiška. Taip realiai nebus, bet kodėl taip skaičiuoja. Turime BVP, tai sukurtas produktas šalyje per metus ir tą produktą suvartoja gyventojai, kurie šalyje gyvena. Tai jeigu tik tiek tenka pensinio amžiaus gyventojams, kurie sudaro trečdalį visos visuomenės, tai likusią dalį pasiima kiti gyventojai. Reiškia kiti, iki pensinio amžiaus žmonės, kurių dalis visuomenėje mažės, turėtų smarkiai praturtėti, o pensininkai nuskursti. Tai nėra realistiška, bet, matyt, negalvodami deda skaičius. Paskaičiuoja iki 2060 metų, kai neaišku ir kaip viskas bus. Tuščias toks žaidimas atrodo“, – sako jis.

Iki pensinio amžiaus žmonės, kurių dalis visuomenėje mažės, turėtų smarkiai praturtėti, o pensininkai nuskursti. Tai nėra realistiška, bet, matyt, negalvodami deda skaičius.
Romas Lazutka

R. Lazutka taip pat teigia, kad indeksavimo taisyklę galima ateityje keisti, o jei ji ir nekis, tuomet valdžiai teks priimti politinius sprendimus tiesiog padidinti pensijas papildomai.

„Jie, kai skaičiuoja, įdeda esamą indeksavimo formulę, kad pensijos didėja tiek, kiek didėja sandauga atlyginimų dydžio augimo ir dirbančiųjų gyventojų skaičiaus. Kadangi prognozuojama, kad dirbančių gyventojų skaičius mažės, o atlyginimai didės (jei dirbančių gyventojų skaičius mažės greičiau negu augs atlyginimai), tai reiškia, kad pensijos netgi turėtų su minuso ženklu būti indeksuojamos, mažėti arba neaugti. Tarkime, per metus 2 proc. padidėja algos, 2 proc. sumažėja dirbančiųjų skaičius dėl emigracijos ir senėjimo, pensija nesikeičia nors algos didėja. Čia galiausiai tas rezultatas, kad skaičiuojama nuo BVP ir pensininkams lieka maža dalis, o darbingai kartai ji auga. Tai yra rezultatas – nesąmonė, kurią paskelbė, kad pensijoms užteks 4–5 proc. BVP.

Indeksavimo taisyklės nėra šventa karvė, tai nėra dėsningumas. Tą indeksavimo taisyklę teks pakeisti. Ji 2016 m. pagal socialinį modelį buvo priimta tokia, kad perskirstymo nereikia arba kuo jis mažesnis tuo geresnis. Todėl įdėta tokia indeksavimo taisyklė, kuri tikrai sugrius. Negali būti taip, kaip jie prognozuoja, kad trečdaliui gyventojų atiteks tik 4 proc. viso nacionalinio produkto. Tai tie gyventojai absoliučiai skurde bus, jau dabar daugiau tų pensininkų kaip trečdalis skursta.

Tos taisyklės dabar jau nebuvo laikytasi du kartus. „Valstiečiai“ 2017 m. rudenį padidino pensijas be jokios indeksavimo taisyklės, nuo šių metų buvo indeksuota ir plius dar papildomai mažos pensijos padidintos. <...> Bus politinis sprendimas papildomai didinti pensijas prie to indeksavimo ir skirs pensijoms daugiau lėšų nei numatyta. Ir teisingai darys. Bet turint tai omenyje, gal tada ir nereikia tų projekcijų keliasdešimčiai metų, nes taip negali būti“, – DELFI komentuoja profesorius.

Romas Lazutka
Romas Lazutka
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasiteiravus, ar nebūtų išeitis ilginti pensinį amžių, kad būtų didesnė dirbančiųjų dalis, jis atsakė, kad „gali, bet jokia valdžia nedrįsta skelbti, nes tai būtų labai nepopuliaru“. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pensinis amžius ir taip ilginamas ganėtinai sparčiai, gyvenimo trukmė taip sparčiai neilgėja. Dėl to jis mano, kad geriau pritaikyti tam tikras paskatas.

„Net nereikia ilginti pensinio amžiaus, tiesiog žmonės dirba toliau ir dabar, o kiek jų dirba priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų. Pirmiausia mažos pensijos toliau skatina dirbti. Be to, man atrodo, didžioji dalis, kuri Lietuvoje sulaukia pensinio amžiaus, iš darbo ir neišeitų, jei jų neišvarytų. Problema tiems, kurie prieš pensinį amžių ar pensinio amžiaus būdami praranda darbą, nes tada sunku įsidarbinti.

O iš paklausos pusės priklauso nuo padėties darbo rinkoje, jei imigracinė politika būtų griežtesnė, kad neleidžiama įsivežti darbuotojų, o paklausa darbo jėgai yra, tada darbdaviai prie to taikytųsi ir neskubėtų atsisveikinti“, – prideda profesorius ir pamini, kad tie, kurie galėtų likti dirbti, tai ir liktų darbo rinkoje, o kurie nebegalėtų – eitų į pensiją.

Paradoksas ir dėl viduriniosios klasės

Komentuodamas Lietuvos stabilumo 2019 m. programą R. Lazutka taip pat nusistebėjo, kad vienu metu yra kalbama apie vidurinės klasės sukūrimą, o pateikti duomenys rodo, kad dėl mokesčių reformos labiausiai pajamos augs uždirbantiems mažiausiai ir daugiausiai, bet tikrai ne viduriniajai klasei.

„Yra keista, nors kalba apie vidurinę klasę, kad ją reikia kurti, o čia krauna didesnę naštą jiems. <...> Tiems, kurie mažiau ir daug uždirba labiau palengvina nei tiems, kurie vidutiniškai“, – DELFI sakė jis.

Duomenys Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje
Duomenys Lietuvos stabilumo 2019 m. programoje

Finansų viceministrė savo ruožtu tikina, kad 2019–2021 m. trimečiu neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo planu siekta mažinti mokestinę naštą ne tik mažiausias, bet ir vidutines pajamas uždirbantiems asmenims.

„NPD nuo 2019 metų yra taikomas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbantiems asmenims, kai, pvz., 2018 m. jis buvo taikomas iki maždaug 1,3 VDU uždirbantiesiems.

Tuo tarpu kalbant apie itin didelius atlyginimus, Lietuvos socialinio draudimo sistemoje buvo įtvirtintas disbalansas – tokius atlyginimus gaunantieji socialinio draudimo įmokas mokėdavo nuo visų pajamų, tuo tarpu jiems išmokos buvo ribojamos neatsižvelgiant į sumokėtas įmokas. Siekiant panaikinti šį disbalansą bei kartu skatinti produktyvias investicijas, naujų gerai apmokamų darbo vietų kūrimą ir tokiu būdu didinti Lietuvos konkurencingumą, nuo 2019 m. buvo įvestos Socialinio draudimo lubos. Dėl įvestų socialinio draudimo lubų mokesčių našta dideles pajamas gaunantiems mažėja santykiniai labiau nei vidutines pajamas gaunantiems.

Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad net apie 93 proc. Lietuvoje dirbančiųjų pajamos neviršija 2 VDU. Darbo apmokestinimo reformos dėka dirbantiesiems 2019 m. pajamos į rankas iš viso padidės apie 440 mln. eurų (išplėstas NPD taikymas, pats NPD padidintas, sumažinti gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir „Sodros“ tarifai, įvestos „Sodros“ lubos). Apie 86 proc. šių lėšų atitenka tiems, kurie uždirba iki 2 VDU, likę 14 proc. tiems, kurie uždirba daugiau nei 2 VDU“, – teigė M. Tuskienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
4.8889

Ispanijos ekonomikos ministrė tikisi, kad dar galima išvengti JAV sankcijų „Airbus“ byloje

Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino ketvirtadienį pareiškė besitikinti, kad Vašingtonas...

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu (85)

Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius....

Karaimas Trakuose atidarė restoraną ir gamina kibinus: paaiškino, kodėl pats dažnai jų nevalgo (49)

Karaimas Jurij Špakovski su kolega ant Galvės ežero kranto Trakuose turi nuosavą karaimų maisto...

TVF vadovė: JAV ir Kinijos paliaubos „nėra pakankamai geros“

Dalinis prekybos sandoris tarp JAV ir Kinijos yra laikomas malonia naujiena, tačiau jis...

Turniškių rezidencijos remontas didina kitų metų Prezidentūros išlaidas (12)

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė kitąmet padidinti Prezidentūros biudžetą dėl rezidencijos...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (273)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (187)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (37)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (266)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...