„Mes jau dabar siūlome atskaitos tašką – absoliutaus skurdo ribą, kuri yra 700-710 Lt. Dabar minimali alga po mokesčių yra mažesnė (apie 680 Lt – DELFI) nei skurdo riba. Reiškia, kad žmogus, uždirbantis minimalią algą, yra priverstas badauti, todėl siūlome bent pasiekti dabartinį lygį. Neatskaičius mokesčių tai būtų apie 900 Lt, tai sudarytų apie 750 Lt po mokesčių. Mūsų nuomone, tai leistų žmogui patenkinti savo fiziologinius poreikius“, – žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jo nuomone, būtina, kad minimali alga iki 900 Lt didėtų nuo sausio. Anksčiau profsąjungos buvo reikalavusios minimalų darbo užmokestį kelti iki 1000 Lt. Įvertinus padidintos algos poveikį po pusės metų esą galima būtų ją kelti iki 1000 Lt.
Nepajudėjo iš mirties taško
Vyriausybė Trišalei tarybai siūlo pasirašyti socialinį susitarimą, apimantį makroekonominį šalies stabilumo užtikrinimą, nedarbo mažinimą ir naujų darbo vietų kūrimą, darbo apmokėjimo sistemos tobulinimą ir darbo santykių lankstumo didinimą.
Tačiau profesinės sąjungos dokumentą vadina deklaratyvių teiginių rinkiniu ir neketina jo pasirašyti.
Profsąjungos nesutinka su darbo santykių liberalizavimu ir, anot A. Černiausko, sutarta tik dėl naujų darbo vietų kūrimo ir verslo skaidrinimo per viešuosius pirkimus.
„Susitarimas nepasiektas, iš mirties taško beveik nepajudėjo, bet sutarėme, kad reikia sėsti šnekėtis ir surasti kompromisinius variantus“, – sakė jis.
Premjeras pripažino, kad susitikime dėl minimalios algos nesutarta.
„Galėtume konstatuoti, kad dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių – dėl makroekonominio stabilumo kaip pagrindo, garantuojančio tolesnį finansų sistemos stabilumą ir ekonomikos augimą perspektyvą. Dėl to didžiąja dalimi sutarta. Sutarta ir dėl antros dalies, skirtos darbo vietų kūrimui. Trečioji dalis, kurioje kalbama ir apie minimalią algą, bet ir apie kitus dalykus, lieka tolesnei diskusijai“, – sakė A. Kubilius.
Klausiamas apie galimybes daugiau nei iki 850 Lt didinti minimalią algą, premjeras priminė siekį, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet neviršytų 3 proc. BVP. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 50 Lt minimalios algos didinimas valstybei per metus kainuotų 100 mln. Lt.
Negalima stimuliuoti, kad kažkas panašaus atsitiktų kaip Graikijoje
„Siekiant išeiti iš susidariusios situacijos, nes susidarė patinė situacija, galvojame, kad būtų gerokai teisingiau ir moraliau, jeigu kalbėtume ne apie minimalią algą, o kaip mažinti skurdą. Šiandien minimali alga yra mažesnė nei skurdo riba. Reikėtų minimalią algą pririšti prie skurdo ribos, jei skurdo slenkstis didinamas, tada reikėtų didinti ir minimalią algą“, – po susitikimo kalbėjo jis.
Darbdavių atstovas sakė, kad darbdaviai galėtų ir dabar didinti minimalią algą, tačiau reikia atsižvelgti į valstybės situaciją.
„Premjeras ganėtinai racionaliai išdėstė, parodė grafikus, kiek šiandien kainuoja pasiskolinti tarptautinėse rinkose ir tendencija mus neramina. Todėl norėdami būti visiškai sąžiningi, mes negalime viena vertus piktintis dėl situacijos Graikijoje, o kita vertus patys stimuliuoti, kad kažkas panašaus atsitiktų Lietuvoje“, – tvirtino D. Arlauskas.
DELFI primena, kad profsąjungos penktadienį žada surengti protesto akciją prie Vyriausybės rūmų „prieš arogantišką Vyriausybės politiką dirbančiųjų ir jų šeimų atžvilgiu“.
Profsąjungos kaltina Vyriausybę, kad „raginusi profesines sąjungas ir darbdavius susitarti dėl minimalios mėnesio algos didinimo ir šiems sutarus, kad ji gali didėti iki 1000 Lt, Vyriausybė iki šiol vilkino galutinį sprendimą, o dabar skelbia, jog jei bus tinkamos sąlygos, kitais metais nuo liepos 1 dienos būtų galima planuoti minimalią algą padidinti iki 850 litų. Tuo pat metu siūlomas viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ar net mažinimas, vadinasi toliau skurs gaisrininkai, policininkai, mokytojai, gydytojai, kitas personalas, o Vyriausybės klerkai, Seimo nariai, ministerijų darbuotojai lepinsis piniginiais priedais bei kitomis privilegijomis.”
