Po paskutinės krizės neišsisprendusios euro zonos problemos, centrinių bankų pastangos gaivinti ekonomikas, profesoriaus įsitikinimu tėra nereikšmingos detalės. Pasak jo, gyvename daug svarbesnių pokyčių reikalaujančiame amžiuje. Mokslininkas įsitikinęs – kompiuterinės technologijos išsisėmė ir kol pasaulis nežengs žingsnio naujų technologijų plėtotės link, ekonomika ir toliau plauks pažemiu su lokaliais pakilimais ir kritimais.
„Atsigavimo galima tikėtis 2020 m., tačiau kariniai konfliktai gali tą metą nukelti vėlesniam laikui. Tada dar nebus atsistačiusi ekonomika iki 2007 m. lygio, bet jau bus ryški kilimo fazė“, - teigė jis.
Pasiremdamas rusų ekonomistų prognozėmis, D. Kirvelis taip pat tiki, kad 2014-2016 m. pasaulio ekonomika pasieks savo dugną.
Išgyvename strateginę krizę
Savo nuomonę mokslininkas grindžia ir pasiremdamas Kondratjevo bangomis. Rusų ekonomistas Nikolajus Kondratjevas ekonominius ciklus susiejo su naujų technologijų atsiradimu. Anot jo, ekonomikos banga tęsiasi apie 50 metų, kol išrasta nauja technologija tampa visuomenėje naudojama, o vėliau išsisemia. Pirmoji banga kilo po garo mašinos atradimo, vėliau sekė elektra, automobilio išradimas, kompiuteris ir primityvios biotechnologijos
D. Kirvelis pasakoja, kad šiuo metu esame penktos bangos apačioje, kur kompiuterinė technolgija jau išsisėmė, o primityvios biotechnologijos nepasiekė savo apogėjaus. Pasak mokslininko, kol pasaulis nepradės diegti naujos technologijos, negalima tikėtis didelio ir staigaus ekonomikos augimo pasaulyje.
Profesorius advokatauja idėjai, kad žmonija, gyvoji gamta taip pat yra technologija. D. Kirvelis pasakojo, kad dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje šiai idėjai pritarė ir buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius.
„Jis numatė, kad tokios technologijos, kurios gerina mūsų gyvenimą, bet yra paremtos negyvosios gamtos fizikos ir chemijos idėjomis, turi baigtinę ateitį ir ateitis ne jose. Todėl ir buvo nuspręsta, kad reikia ruošti biofizikus ir biochemikus“, - kalbėjo pašnekovas.
Taigi, D. Kirvelio teigimu, ekonominio ir socialinio proveržio tikėtis negalima tol, kol technologijos, besiremiančios gyvosios gamtos principais, neužvaldys pasaulio.
„Pagal Kojdratjevo ir Schumpeterio koncepciją mes išgyvename strateginę krizę, kuri taip greitai nesibaigs, - pastebėjo mokslininkas. - Pagal Schumpeterį, kai pasenę technologijos keičiasi naujomis, būna daug nesuderinamumo ir perėjimo metu matoma krizinė situacija. Krizinė situacija gamyboje sukelia ir socialines“.
Įveda dar vieną koncepciją
Biokibernetikas teigia, kad prie šių mokslo sričių dabar pridedama dar viena paradigma - „eco” (ekologija).
Mokslininkas tiki, kad ekologiškos technologijos turi ateitį. D. Kirvelis priminė, kiek pramonė sukūrė neyrančių šiukšlių pasaulyje.
„Visa tai, kas gaminama, fizika ir chemija paremtos technologijos, žudo gyvąją gamtą ir kartu žmogų. Pasaulis užsiteršia, - įžvelgė jis. - Gyvybė neegzistuoja be gamybos. Kiekvienas organizmas gamina panašų į save. O tai ir yra technologija“.
Mokslininkas tiki, kad būtent produkcija, gaminama biologinių technologijų pagrindu, ir sukeltų pasaulyje ekonominę revoliuciją.
„Dabar Lietuva yra tapusi vokiškų mašinų autolaužu. Įsivaizduokite, kaip viskas būtų, jei automobiliai būtų kuriame ne iš metalų ir plastmasių, o organinių medžiagų“, - retoriškai klausė profesorius.
Keičiantis technologijoms, keičiasi ir visuomenė
Mokslininkas taip pat įsitikinęs, kad technologiniai pokyčiai keičia ir visuomenę bei socialinius santykius. Pasak jo, nauja revoliucija technologijose padėtų ne tik pasaulio ekonomikai išsikapstyti iš duobės, bet ir priartintų žmoniją prie transhumanizmo koncepcijos.
D. Kirvelis paminėjo britų premjero Davido Camerono mintis apie privalomą kiekvieno piliečio DNR iššifravimą. Būtent tokius ženklus profesorius mato, kaip artėjančios transhumanistinės eros pradžią.
Biokibernetikas primena ir prieš trejus metus „Times“ žurnalo straipsnį, kuris skandalingai skelbė, kad 2045 m. žmonės bus nemirtingi.
Mokslininkas taip pat tiki, kad pasaulis galėtų ir dabar daug sparčiau žengti į priekį, tačiau čia egzistuoja pasipriešinimas.
Pavyzdžiui, D. Kirvelis paminėjo vandenilinės energetikos atvejį.
„Technologija jau seniai yra išrasta, bet kodėl ji neplinta? Yra keli svarbūs dalykai – sukurti idėją, rasti sprendimą ir įdiegti. Įdiegti – tai sukurti didelę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, reikia statyti vandenilines degalines. Kas čia pagrindinis stabdis? Visi tie, kurie perdirba, parduoda naftą, žlugdo naujų technologijų diegimą“, - įsitikinęs mokslininkas.
Tačiau, pasak jo, ne tik pasipriešinimas naujoms technologijoms neleidžia žmonijai klestėti. D. Kirvelis tvirtina, kad naujų technologijų kontekste – neišvengiama kūrybinė visuomenė, kurios vystymuisi kol kas trukdo pasenę švietimo sistemos metodai.
„Mūsų švietimo sistema žlugdo kūrybinę visuomenę, nes pagrįsta kartojimu. Tai – papūgų, o ne kūrėjų auginimas“, - vaizdžiai kalbėjo jis.
Prof. Dobilo Kirvelio įžvalgas išgirskite gyvai Harmoningos asmenybės instituto (HAI.LT) rengiamame tarptautiniame verslo forume "MINTIES INVERSIJA: kur šiandien turi investuoti verslas?" lapkričio 21-23 dienomis Vilniuje. Savo patirtimi forume dalinsis kitų, jau dabar kitaip veikiančių verslų, kūrėjai, įvairių šalių ekspertai atskleis galimybes, kaip kurti sąmoningą verslą jau dabar prasidėjusiame naujame ekonomikos cikle.
