„Išaugęs lietuvių gyvenimo lygis, noras savo atžaloms suteikti vakarietiškas normas atitinkantį išsilavinimą ir didesnes galimybes stoti į prestižinius vakarų universitetus, o ir nepasitenkinimas valstybinėmis mokyklomis sudarė puikią terpę rasti ir suklestėti nevalstybinėms mokykloms, – pastebi verslo tarptautinės verslo kreditingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – šiuo metu, kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenis jau veikia šimtas privačių ir religinėms bei kitoms bendruomenėms priklausančių mokyklų, neskaičiuojant dar nemažo kiekio vaikų darželių, kurie, didelė tikimybė, kad paskui savo auklėtinius taip pat bandys tapti vidurinėmis mokyklomis ar net gimnazijomis. Juk, pavyzdžiui, garsi Karalienės Mortos mokykla prasidėjo nuo Vaikystės sodo darželių.“
Privačios ir bendruomenių mokyklos
„Šioje apžvalgoje daugiau dėmesio kreipsime į privačias mokyklas, kiek nuošalyje palikdami religinių bendruomenių, jėzuitų, marijonų ir pan. valdomas mokyklas, nes pastarosios daugiau orientuojasi į kitus tikslus, nei pajamų uždirbimas. Gal todėl tokio tipo nevalstybinės įmonės dažnesnės už sostinės ribų, nes ten tėvų piniginė dar nėra tokia stora, kaip sostinėje ar kituose dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.
Dar turime nevalstybinių mokyklų, kurios yra valdomos įvairių universitetų. Kadangi Lietuvoje universitetai turi autonomiją, jų bendrojo lavinimo mokyklos taip pat laikomos nevalstybinėmis“, – komentuoja S. Žilinskas.
Kaip pastebėtina apžvalgoje, kad klasikines privačias mokyklas Lietuvoje dažniausiai valdo fiziniai asmenys. Lietuviškose įmonėse dažnai tai moterys. Vilniuje turime ne vieną mokyklą, valdomą fizinių asmenų iš užsienio. Juridiniai asmenys mokyklų savininkų sąrašuose pasitaiko retai.
Populiariausia teisinė forma, kuri pasirenkama registruoti mokyklai, – viešoji įstaiga. Ir tai logiška dėl ne tokio didelio apmokestinimo, paprastesnės buhalterijos ir kitų privalumų. 20 nevalstybinių mokyklų yra UAB‘ai, kas galėtų rodyti, kad jų savininkams švietimas – visų pirma, verslas, skirtas uždirbti. Dar yra mokyklų, kurios yra mažosios bendrijos, asociacijos ar labdaros ir paramos fondas.
Vis daugiau ir plačiau
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pradžioje nevalstybinių mokyklų buvo 89, jose mokėsi 22 002 mokinys. Palyginimui, tuo pat metu veikė 821 valstybinė mokykla su 322 558 auklėtiniais. Valstybinių mokyklų skaičius tirpo, o nevalstybinių – išaugo 35 proc. Jas lankančių moksleivių pagausėjo dar labiau – net 59 proc. Įdomu, kad lietuvių pamėgtoje Norvegijoje (5,4 mln. gyventojų) 2022 m. veikė 278 privačios bendrojo lavinimo mokyklos, o jose mokėsi 30 045 mokiniai. Nuo 2018 m. šie rodikliai išaugo atitinkamai tik 10 ir 18 proc.
Naujausiais švietimo įstaigų svetainė aikos.smm.lt šiuos mokslo metus pasitinka dar daugiau nevalstybinių mokyklų – visas šimtas. Jei 1994 m. nevaldiškos mokyklos veikė tik dviejose – Panevėžio ir Vilniaus – savivaldybėse, tai šiemet – rinktis tokią mokyklą savo vaikams jau gali 19 Lietuvos rajonų tėvai.
Kaip su finansais?
Leisti vaiką į nevalstybinę mokyklą kainuoja tikrai nemažai. Išimtis – religinių ar kitų bendruomenių mokyklos, kur kainos nėra labai didelės, tačiau mokykla išsilaiko iš įvairių papildomų finansavimo šaltinių. Tačiau jei imsime tik privačias mokyklas, vaiko ugdymo kaina per mėnesį gali viršyti ir 1000 eurų, o kur dar maitinimas, taip pat įvairūs papildomi registravimosi ar kitaip pavadinti mokesčiai, mokesčiai už popamokinę veiklą, kurie irgi apčiuopiamai paplonina tėvų piniginę.
Todėl privačių mokyklų finansiniai rezultatai yra tikrai neblogi, o didžiausia apyvarta gali pasigirti „Tarptautinė Amerikos mokykla“ Vilniuje, valdoma specialaus fondo „American International School Fund in Vilnius“. Pernykštė jų apyvarta siekia 6 mln. eurų, o grynasis pelnas – 520 tūkst. eurų. Tiesa, finansiniai šios mokyklos metai kiek neįprasti – prasideda rugpjūčio 1 d. ir baigiasi liepos 31. Antra liko dar viena penkių užsienio fizinių asmenų įsteigta tarptautinė mokykla – „Vilniaus tarptautinė mokykla“ (2022 m. apyvarta 5,05 mln. eurų, grynasis pelnas – 131 625 eurų.) Nuo jos tik per plauką atsiliko trijų Lietuvos fizinių asmenų įkurta mokykla Erudito licėjus. (5,0 mln. eurų, 464,8 tūkst. eurų). Ketvirtą vietą užėmė vėlgi tris savininkes turintis Klaipėdos licėjus (apyvarta 4,8 mln. eurų), gavęs 81 817 eurų grynąjį pelną.
Penktoje vietoje įsitaisė dar viena tarptautinė mokykla – Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus su 4,6 mln. eurų apyvarta ir 66,3 tūkst. eurų nuostoliu. Minėtą mokymo įstaigą valdo Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokinių tėvų asociacija.
Pastebėtina, kad nemažo skaičiaus privačių mokyklų 2021 pandeminių metų rezultatai buvo prastesni nei „aplinkinių“ metų, o kai kurios metus netgi baigė nuostolingai. Štai jau minėto Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus nuostoliai 2021 m. siekė net 267,4 tūkst. eurų. Labiausiai apyvartą išauginusia mokykla tapo Licėjus Sokratus, 2021 m. gavęs 429,3 tūkst. pajamų, 2022-aisiais jau pasiekęs 1,5 mln. eurų apyvartą.
„Beje, ne vienas penketuke tikriausiai pasigedote „Karalienės Mortos“ mokyklos. Jos įtraukti į TOP negalėjome, nes 2021 m. mokykla pakeitė savo finansinius metus. Kadangi jie dabar baigiasi birželio 30 d., (įprasti finansiniai metai – gruodžio 31 d.), tad dar nesuėjo terminas pateikti finansinę atskaitomybę Registrų centrui. 2022 m. šios mokyklos deklaruota apyvarta už 18 mėnesių siekė 7,08 mln. eurų, o grynasis pelnas – 1,65 mln. eurų“, – rašoma apžvalgoje.
Pelno rekordininkų penkiukė atrodo kiek kitaip, nei apyvartos. Pelningiausia privačia mokykla tapo „Privati Saulės gimnazija“. Ji 2022 m. uždirbo 1,4 mln. eurų grynojo pelno. Antroje vietoje su 617 tūkst. eurų liko „Saulės gojus“, trečioje – „Tarptautinė Amerikos mokykla“ (520 tūkst. eurų), ketvirtoje – Erudito licėjus (464,8 mln. eurų), penktoje – „Šeimos idėjų centras“ (382,8 tūkst. eurų). Paėmus bendrai, iš 100 nevalstybinių mokyklų pernai metais pelningos buvo 38, 27 patyrė nuostolį, 0 eurų pelno turėjo 10, o finansinės atskaitomybės nepateikė 25 mokyklos. Labiausiai pelną išaugino Mokymosi namai „Patirčių slėnis“. 2021 m. jie uždirbo tik 697 eurus, o 2022-aisiais jau džiaugėsi 32 143 eurų grynuoju pelnu.
Patalpos puikios, bet nenuosavos
Dar nevalstybinių mokyklų bumo priešaušryje ne vienas privačios mokyklos steigėjas ar vadovas skundėsi didelėmis problemomis su patalpomis. Jos kainuoja brangiai, o klasėms, aktų ir sporto salei būtini tikrai nemaži plotai. Jei į nevalstybines mokyklas pažiūrėsime dabar, liksime maloniai nustebinti ne tik patalpomis, bet ir jų kokybe bei lokacija.
„Karalienės Mortos mokykla“ turi specialiai jai statytą pastatą (tiesa, realiai jis priklauso mokyklos steigėjui – UAB „Kibirkštis“), yra mokyklų, įsikūrusių miesto centre, moderniuose pastatuose ar suremontuotuose senamiesčio pastatuose, pvz. Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus senamiestyje įsikūręs atskirame pastatų komplekse, „Vilniaus tarptautinė mokykla“ taip pat reziduoja senamiestyje, renovuotose patalpose. Tačiau realiai nekilnojamojo turto turi tik viena mokykla – „Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje“, pradėjusi kurtis buvusiame vaikų darželyje. Dabartiniu metu ši mokykla savo teritorijoje turi modernų sporto aikštyną ir net baseiną. Visos kitos mokymo įstaigos patalpas tik nuomojasi.
Užtat automobiliais disponuoja net 36 nevalstybinės mokyklos. Dviejų mokyklų (Klaipėdos licėjus ir Vilniaus rajone registruota „Po saule“) parkuose – net po penkis automobilius. Keturis turi viena, o tris – šešios nevalstybinės mokymo įstaigos.
Nevalstybinės moka daugiau?
Daugiausiai darbuotojų samdo Kaune įsikūrusi privati vienam fiziniam asmeniui priklausanti mokykla „Herojus“. Rugpjūčio mėnesio duomenimis joje dirbo net 233 darbuotojai. „Karalienės Mortos mokykla“ turėjo 175 dirbančiuosius, o trečioje vietoje liko Erudito licėjus (128). 127 asmenys dirbo Trakų rajone reziduojančioje mokykloje „Pažinimo medis“, 122 – „Tarptautinėje Ukrainos mokykloje“. Į daugiausiai samdančių mokyklų dešimtuką pateko ir trys religinių bendruomenių mokyklos. Didžiausia iš jų Vilniaus jėzuitų gimnazija (128).
Tačiau ne visose mokyklose dirbantieji (pedagogai paprastai sudaro tikriausiai didžiąją personalo dalį) pakankamai aukštai vertinami. Įdomu, kad grynojo pelno TOP5 dalyviai retai sutinkami atlyginimų TOP5.
Didžiausią vidutinę algą savo darbuotojams mokėjo „Vilniaus tarptautinė mokykla“ (šešių 2023-ujų mėnesių vidurkis siekė 3 143 eurus), antri liko „Šiuolaikinės mokyklos centro“, įsikūrusio Vilniuje (3 072 eur), treti – „The British School of Vilnius“ (2908), ketvirti – Klaipėdos licėjaus (2 836 eur) darbuotojai. Penktoje vietoje atsidūrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija (2 478 eurų). Jei minėtą mokyklą praleisime dėl ne visiško „privatumo“ (savininkas – universitetas), jos vietą užims jau analizėje minėtas Erudito licėjus (2 478,07 Eur).
Bendrai paėmus, atlyginimai nevalstybinėse mokyklose nėra itin maži, mažiau nei minimali mėnesinė alga (840 EUR) pirmą šių metų pusmetį mokėjo tik trys mokyklos, o štai 87 – įstengė mokytojus įvertinti aukščiau. Likusioje dešimtyje mokyklų kol kas darbuotojų išvis nėra ar ju tiek mažai, kad ir duomenys apie jų algas kol kas nėra vieši.
Gan neblogai atrodo ir nevalstybinių mokyklų ekonominiai rodikliai. Net 43 mokyklos patenka į gero ir aukštesnio nei vidutinis kreditingumo klasę, 32-iejų kreditingumas svyruoja nuo vidutinio iki žemo, ir tik 6-ių būklė kelia didelį susirūpinimą. Dar 19 įmonių dėl savo naujumo dar negali būti reitinguojamos. Panaši situacija ir su skolomis „Sodrai“. Net 93 mokyklos skolų šiai įstaigai neturi išvis. Tiesa, mokykla „Pažinimo medis“ „Sodrai“ įsiskolinusi net 189 tūkst. eurų, iš jų didžioji dalis yra atidėta.
Apie perspektyvas
Prognozės dėl artimiausios privačių mokyklų ateities labai dvilypės. Iš vienos pusės, problemos su valstybinio vidurinio išsilavinimo kokybe, mokytojų streikai, mokymų programų kaitaliojimo pasiutpolkė tik dar labiau skatins tėvus dairytis galimybės išleisti vaikus į privačią ar nevalstybinę mokyklą.
Iš kitos pusės, Lietuvos ekonomikos lėtėjimas, kylančios būsto ir vartojimo paskolų palūkanos gali lemti, kad jaunų šeimų biudžete lėšų brangiam privačiam švietimui gali pritrūkti. Privačios mokyklos jau susiduria su gerų mokytojų trūkumu, nes pedagoginės specialybės tarp stojančių į aukštąsias nepopuliarios.
Tikėtina, kad konkurencija dėl rinkoje jau esančių mokytojų vers privačių mokyklų savininkus didinti atlyginimus, o nenorėdami, kad tai atsilieptų jų pelnui, pastarieji bandys perkelti išlaidas ant mokinių tėvų, nors eisiančių į mokyklą skaičius jau traukiasi. Augant konkurencijai dėl jaunų tėvų, galinčių sumokėti už privatų mokslą, bus – ir jau bandoma – pasinaudoti tarptautinėmis vėliavomis, priklausymu įvairiems mokyklų tinklams (pvz., nuo šių mokslo metų mokinių priėmimą pradeda Royal Russel School Vilnius, akcentuojanti britiškumą), daugės bakalaureato ar kitus prestižinius diplomus ar mokymų programas siūlančių privačių mokslo įstaigų.
