„Vinted“ vykdomasis vadovas Mantas Mikuckas Delfi yra pasakojęs, kad startuolio pagrindinis uždavinys – išlaikyti kuo spartesnę augimo stadiją, todėl visą uždirbtą kapitalą jis investuoja į augimą ir plėtrą. Tokiu pačiu principu šiemet veikia ir kitas lietuvių startuolis „Trafi“. Nors pastaruosius dvejus metus startuolis dirbo pelningai, šiemet „Trafi“ pasirinko spartesnę plėtrą, todėl patirs nuostolių.
Pavyzdžiui, „Vinted“ pardavimų pajamos pernai augo įspūdingai ir pasiekė 83,92 mln. Eur. Panašia kreive didėjo ir įmonės nuostoliai. Grynasis veiklos rezultatas pernai sudarė 17,95 mln. Eur nuostolių. „Vinted“ apyvarta pernai buvo beveik tris kartus didesnė nei ankstesniais metais, o palyginus su 2018 m. nuostoliai buvo didesni bemaž šešis kartus, skelbė portalas vz.lt.
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius dr. Rytis Krušinskas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad didžioji vienaragių sėkmės istorijų dalis yra susijusi su jų išskirtinumu, rinkos potencialo arba augimo prognozėmis ir pritraukto kapitalo dydžiu.
„Šie veiksniai kartu su investuotojų pasitikėjimu ir laukimu, kad startuolis „iššaus“ su savo pajamomis ir bus tarptautinės rinkos dalyvis, yra varomoji jėga. Tai yra rizika, kurią prisiima investuotojas, tikėdamasis didelės grąžos ateityje. Taip pat tikėdamas verslo idėja, jos išskirtinumu, kuriama verte bei vertę kuriančia komanda. Todėl apskaitinis nuostolis gali reikšti tolesnį investavimą, plėtrą būsimam augimui ir laukimą to finansinio proveržio“, – kodėl šie startuoliai dirba nuostolingai aiškina KTU finansų profesorius.
Įsitikinę tvariu veikimo modeliu
Tiek „Trafi“, tiek „Vinted“ vadovai įsitikinę, kad abiejų startuolių veikimo modelis – tvarus, mat bet kada sustabdę aktyvią plėtrą jie taptų pelningi. R. Krušinskas pažymi, kad verslo finansinis tvarumas priklauso nuo turimų ir valdomų išteklių bei nuo startuolio brandos, t. y. laiko, kiek jis veikia.
„Kol pajamos yra mažesnės nei patiriamos sąnaudos, turime apskaitomą finansinį nuostolį. Dalis patiriamų sąnaudų gali būti ir netiesioginės – piniginės, kaip pavyzdžiui, technologinės įrangos nusidėvėjimas. Tačiau tvarus verslas ilgainiui turi būti pelningas. Kol jis toks nėra, organizacija yra nuolatinio veiklos auginimo kelyje, kuris reikalauja papildomų išteklių.
Kol investuotojai tiki perspektyva ir iki kokio lygio prisiima riziką, tikėdamiesi didelės grąžos ateityje, tol toks modelis yra galimas. Tačiau ilgainiui rizikos kapitalas negaudamas savo dividendų ar laukiamo vertės prieaugio gali prarasti savo tikėjimą. Tradiciniu atveju rizikos kapitalas gali norėti aukštos grąžos ar vertės prieaugio per 3-5 metus. Perspektyvių startuolių atveju kiekviena situacija su potencialiu investuotoju gali būti individuali, nestandartinė“, – komentuoja KTU finansų profesorius.
Gali tapti kova dėl išgyvenimo
„Vinted“ vadovo manymu, pirmiausia reikia rūpintis startuolio plėtra, o ne pradėti generuoti pelną augimo sąskaitą. Anot jo, jei įmonė pirmiausiai pradeda rūpintis dividendais, tai – itin rizikinga strategija. Vis dėlto nemažai rizikų kelia ir nuostolinga veikla ilguoju laikotarpiu.
„Paprastai įmonės veiklos pradžioje turimi resursai yra akumuliuojami, siekiama juos nukreipti į įmonės bei rinkos potencialo išnaudojimą – augimą. Todėl dividendų išmokėjimas sukuria finansinę naudą investuotojams, tačiau „išima“ iš įmonės veiklos dalį finansinių išteklių.
Jeigu įmonė uždirba pelną, kuris yra ne išmokamas dividendams, o paliekamas įmonės veikloje, pelnas yra dažnos įmonės augimo pagrindu. O jeigu įmonė veikia nuostolingai arba augimui nepakanka sugeneruojamų vidinių resursų, tenka trūkstamų resursų ieškoti pas investuotojus. Jeigu tokių investuotojų neatsiranda, įmonei tenka tenkintis tuo, kas yra, arba ieškoti kitų sprendimų veiklos tęstinumui užtikrinti. Tai tampa kova dėl išgyvenimo“, – galimas rizikas įvardija R. Krušinskas.
Anot jo, paprastai startuolių pritrauktos investuotojų lėšos yra naudojamos plėtrai, ji gali būti įvairi: technologinės bazės sukūrimui, reikalingos įrangos įsigijimui, reikalingos plėtrai komandos auginimui, rinkodarai skirtos informacinės platformos pasiruošimui, produkto gamybos „paleidimui“ ir t. t.
Tikrąją rinkos vertę parodo kitas rodiklis
„Vinted“ pernai pritraukė 128 mln. eurų investicijų ir tapo pirmuoju lietuvių vienaragiu. „Trafi“ šiemet taip pat pritraukė milijoninių investicijų iš Japonijos investuotojų, tačiau dėl konfidencialumo tikslios sumos neatskleidžia.
Vienaragio rinkos vertė turi siekti 1 mrld. Eur. Kaip aiškina KTU profesorius, tai yra tam tikras finansinis sutartinis vertinimas, pavyzdžiui, kai startuolis pritraukia 100 mln. Eur, o investuotojų pageidaujama grąža yra 10 proc. Šių dviejų dydžių santykis ir leidžia apskaičiuoti 1 mrld. Eur vertę. Tačiau, atkreipia dėmesį pašnekovas, tai – itin sąlyginis vertinimas, labiau orientuotas į perspektyvų, investuotojų lūkesčių vertinimą.
„Žinoma, „sąlyginumas“ gali būti eliminuotas, jeigu iš tiesų atsirastų investuotojas, investuojantis ar nuperkantis startuolį vienaragį už milijardinę vertę. Tačiau didesniu pasitikrinimu savo finansinės vertė rinkoje yra viešas akcijų siūlymas – IPO (angl. initial public offering), kuris atskleidžia kito lygio organizacijos vystymosi etapą.
Pagal pasaulines tendencijas ir analizuojant prieinamą informaciją, galima teigti, kad tik vidutiniškai po 7-8 metų nuo IPO startuolių įmonės pradeda generuoti realų pelną. Tačiau žinoma, kiekviena situacija gali būti išskirtinė, juk kalbame apie didelį augimo potencialą turinčias unikalias įmones“, – pažymi R. Krušinskas.
Pašnekovo teigimu, pasaulyje daugelis startuolių yra nelistinguojami, vienaragių IPO skaičius taip pat yra nedidelis – apie 50.
Naujas lietuviškas vienaragis gali atsirasti 2022–2023 m.
Šių metų pradžioje ekspertai prognozavo, kad šiemet turėsime daugiau vienaragių, ir įvardijo potencialius kandidatus – „CityBee“, „Tesonet“, „Transfergo“. Žinoma, pandemija viską pakoregavo, nors kalbama, kad ir šiuo metu turime neoficialų vienaragį „Tesonet“. Anot KTU profesoriaus, optimistiniu scenarijumi naujasis lietuviškas vienaragis Lietuvoje galėtų atsirasti 2022–2023 m.
„Šie metai dėl pandemijos, finansinių rinkų neapibrėžtumo ir bendros globalios ekonomikos situacijos yra atsargių perspektyvų vertinimo laikotarpis finansiniams investuotojams. Todėl optimizmas ir perspektyvinis milijardinių lūkesčių formavimosi procesas yra sulėtėjęs. Kol kas kažką kito, nei jau anksčiau įvardyti „Tesonet“, „Trafi“ ir „Transfergo“, negalėčiau.
Buvimas neoficialiu vienaragiu taip pat yra pripažinimas, tačiau labiau simbolinis, atkreipiantis dėmesį, kuriantis strateginę, bet kol kas ne finansinę vertę. Svarstau, kad investuotojų optimistinių lūkesčių reikės palūkėti kartu su finansinių rinkų popandeminiu atsigavimu, ir anksčiausiai to tikėčiausi 2021 m. pabaigoje. Todėl, optimistiškai tikintis pasaulio ekonomikos atsigavimo nuo COVID-19, būtų gera džiaugtis naujuoju lietuvišku vienaragiu 2022-2023 metais“, – prognozuoja R. Krušinskas.
Lietuviški startuoliai rodo neblogus pelningumo rezultatus
Pasaulyje šiuo metu oficialių vienaragių priskaičiuojama apie 500. Anot profesoriaus, tai yra didelis skaičius sėkmės istorijų, tačiau ne toks didelis, lyginant su visų įmonių skaičiumi.
„Startuolių „nevienaragių“ kelias yra kupinas iššūkių ir tikrai tik nedaugelis šiame kelyje gali džiaugtis finansine sėkme“, – pažymi jis.
Kartu su KTU mokslininkais R. Krušinskas detaliai išanalizavo „beįsitvirtinančių“ startuolių, turinčių sąryšį su KTU, finansinę situaciją. Gauti duomenys atskleidė, kad startuolių įmonių finansinė būklė itin priklauso nuo jų amžiaus, t. y. veikimo rinkoje istorijos. Taip pat Lietuvoje veikiantys startuoliai istoriškai rodė neblogus vidutinius metinius pelningumo rezultatus (15–16 proc.).
Dažniau jaunesni startuoliai pirmaisiais savo gyvavimo metais patiria nuostolį, kurį vėlesniais metais siekiama sumažinti, siekiant tikslo „įlipti“ į pelningumo zoną.
Rezultatai skiriasi ir skirtingose verslo vykdymo formose – uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ar mažoji bendrija (MB). Tyrimas atskleidė, kad didesnės pardavimų apimtys, augimo sąlygoti rodikliai, o tuo pačiu ir geresni finansiniai rezultatai, yra UAB atveju.
