Priimtas teisės aktas įtvirtina šiuos pakeitimus: minimalus uždarosios akcinės bendrovės (UAB) įstatinio kapitalo dydis sumažintas nuo 2 tūkst. 500 eurų iki 1 tūkst. eurų, patobulinta pradinių įnašų už UAB akcijas mokėjimo tvarka, liberalizuotas akcijų klasių institutas, patobulintas visuotinio akcininkų susirinkimo institutas, patikslintas listinguojamų akcinių bendrovių sandorių su susijusia šalimi reglamentavimas bei įtvirtinta galimybė akcininkų susirinkimus organizuoti nuotoliniu būdu, įteisinant galimybę akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis.
„Džiaugiuosi, kad komiteto nariai atsižvelgė į mano konkrečius siūlymus. Pavyzdžiui, buvo nuspręsta įtvirtinti akcininkų nuotolinių susirinkimų galimybę. Tokią praktiką jau taiko ir kitos Europos Sąjungos šalys. Šis žingsnis ne tik prisidėtų prie verslo aplinkos gerinimo, bet sudarytų geresnes sąlygas aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių steigimui Lietuvoje“, – pranešime teigia Ekonomikos komiteto išvadų pranešėjas Seimo narys Lukas Savickas.
Įstatyme taip pat patikslintas galiojantis reglamentavimas dėl UAB akcijų pardavimo tvarkos, akcijų suteikimo instituto netaikymo valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, galimybės išleisti naują emisiją skirtingomis kainomis.
„Akcijų klasių instituto liberalizavimas ir galimybė išleisti įvairių klasių privilegijuotąsias akcijas turės esminės įtakos naujai įsteigtų aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių investicijų pritraukimui ir vystymuisi, kartu užtikrinant Lietuvos kaip verslo vystymui palankios jurisdikcijos pasirinkimą. Pasinaudodami naujų akcijų išpirkimo institutu, smulkieji akcininkai galės saugiai pasitraukti iš bendrovės, kurioje vyrauja stambusis akcininkas“, – projekto pristatymo metu sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms pritarė 89, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė trys Seimo nariai.
