Du vaikus auginanti moteris svečioje šalyje nesijaučia emigrante ir į Lietuvą grįžti nė negalvoja. Vis tik pripažįsta, kad emigracijos duona nebuvo lengva, o pirmo sutikto lietuvio Airijoje ji iki šiol negali pamiršti.

Pirmasis darbas ir sutiktas lietuvis pievagrybių angare, kurio nepamirš

Į Airiją Olga atvyko vos 21-erių.

„Nevažiavau nei dirbti, nei mokytis – tiesiog atostogų, aplankyti pažįstamus. Dabar juokiuosi, kad mano atostogos išsitempė iki 17 metų“, – nestokoja geros nuotaikos.

Po dviejų savaičių atostogų ji grįžo atgal į Lietuvą, kur dirbo kasininke vienoje parduotuvėje, tačiau netrukus nusprendė pasiimti mėnesį neapmokamų atostogų ir vėl išskrido į Airiją.

„Airijoje parašiau darbdaviui, kad nebegrįšiu. Pagalvojau, man 21-eri, esu jaunas žmogus, gal užsienyje daugiau uždirbsiu. Toks jaunatviškas maksimalizmas“, – juokiasi prisiminusi.

Tačiau kelias emigracijoje nebuvo rožėm klotas. Jauna mergina per įdarbinimo agentūrą rado pirmąjį darbą angare, kuriame turėjo rinkti pievagrybius.

Dirbti kartais tekdavo paromis, o nuo naudojamų chemikalų pašlijo sveikata: „Pirmi metai buvo sunkūs. Nuo chemikalų, kuriais grybai buvo purškiami, prasidėjo kosulys, kartais angare dirbdavau 3 valandas, kartais tekdavo prabūti ir po 20 valandų kelias dienas iš eilės. Priklausė nuo parduotuvių, kur tiekėme grybus, užsakymų dydžio.“
Olga De Vignat

Nors nuolat girdime apie žiaurias darbo ir gyvenimo sąlygas emigracijoje, kai lietuviai mažame kambarėlyje gyvena po 5 ar daugiau asmenų, Olgai, laimei, su tuo susidurti neteko.

„Name, kuriame buvo gal 4–5 kambariai, gyveno 7–8 žmonės. Kiekvienas turėjome savo lovas. Taip buvo stengiamasi sutaupyti kuo daugiau vietos, kad kuo mažiau tektų mokėti už nuomą. Man atrodo pas visus būdavo tokia pradžia“, – svarsto ji.

Mažame miestelyje, kur gyveno Olga, daugiausia buvo airių, ir tik vienas lietuvis, kurį moteris atsimena ligi šiol.

„Kas 3 mėnesius mums reikėjo darytis darbo vizas. Aš anglų kalbos dar nemokėjau, todėl paprašiau, kad jis padėtų, nes pačiai buvo kuklu, nejauku, kad nemoku kalbos. Jis tiesiog padavė man anglų kalbos knygą ir pasakė: „Čia tau pagalba. Vieną dieną tu man padėkosi už tai“ ir viskas. Ėjau su tuo žodynu, verčiausi, rašiausi, prasėdėdavau po pusę dienos, kol prasitęsdavau vizą.

Iš pradžių kažkiek pykau, kad nenorėjo man daugiau padėti, bet po kažkiek laiko iš tikrųjų jam buvau labai dėkinga, kad visko nedarė už mane ir su ta knyga išmokau kalbą. Iki šiol ją turiu ir saugau“, – šypsosi.
Jis tiesiog padavė man anglų kalbos knygą ir pasakė: „Čia tau pagalba. Vieną dieną tu man padėkosi už tai“ ir viskas. Ėjau su tuo žodynu, verčiausi, rašiausi, prasėdėdavau po pusę dienos, kol prasitęsdavau vizą. Iš pradžių kažkiek pykau, kad nenorėjo man daugiau padėti, bet po kažkiek laiko iš tikrųjų jam buvau labai dėkinga<...>
Olga De Vignat

Gauto pirmojo uždarbio moteris neatsimenanti, tačiau tikrai neteko skaičiuoti centą po cento.

„Man atrodydavo tai dideli pinigai. Galėjau susimokėti ir už nuomą, ir kažkiek atsidėti, ir sau nusipirkti kažką“, – sako ji.

Svečioje šalyje liko su vaiku ant rankų

Po kelerių metų darbo angare moteris įsidarbino kiaušinių gamykloje, kur pakavo kiaušinius į dėžutes. Pradirbusi porą metų Olga pastojo, todėl darbdavys leido jai dirbti sėdimą darbą ir tikrinti kiaušinius prie mašinos.

Pirmasis Olgos vyras ir vaiko tėvas buvo būtent lietuvis: „Pragyvenome 5 metus, tačiau gyvenimas kartu nesusiklostė. Pamatėme, kad neišeina, todėl nusprendėme viena kito nebekankinti, gyvenimas juk tik vienas, vadinasi, einame į atskiras puses ir susirandame kažką kito. Tačiau iki šiol esame labai geri draugai, palaikome ryšius, tėvas bendrauja su vaiku“, – džiaugiasi.
Olga De Vignat

Išsiskyrusi su vyru Olga liko viena su vos vienerių metų vaiku ant rankų.

Moteris prisimena, kad sudėtingu laikotarpiu labai padėjo taip pat į Airiją atsikrausčiusi mama ir brolis.

„Kai išsiskyriau apsigyvenau su jais. Kad išlaikytume namą, aš ryte ėjau į darbą, mama prižiūrėjo vaiką, nes ji dirbdavo vakarais, finansiškai prisidėdavo brolis.

Mamai nė nebuvo kliūčių dėl kalbos, nes ji įsidarbino fabrike, kur dauguma buvo lietuvių, lenkų, latvių, todėl visi kalbėjo lietuviškai arba rusiškai. Bet gal ir blogai, nes iki šiol neišmoko kalbėti angliškai“, – pažymi.
Mamai nė nebuvo kliūčių dėl kalbos, nes ji įsidarbino fabrike, kur dauguma buvo lietuvių, lenkų, latvių, todėl visi kalbėjo lietuviškai arba rusiškai.
Olga De Vignat

Veikli mergina Airijoje baigė ir išsvajotąsias vaiko priežiūros studijas, nes turėjo svajonę atidaryti nuosavą vaikų darželį. Tačiau viskas pakrypo kita linkme.

Įsimylėjo airį, kurio po pirmo pasimatymo daugiau nė nenorėjo matyti

Gyvendama Airijoje Olga De Vignat antrą kartą įsimylėjo – šį kartą ne tautietį, o airį, nors pirmą kartą jį sutikusi gyvenime daugiau nenorėjo jo matyti.

„Susipažinome per internetą, nes aš nesilankau naktiniuose klubuose, negeriu, nebent galiu išgerti su drauge vyno ar kavos kavinėje. Taigi susipažinome per internetą ir po kurio laiko bendravimo sutarėme, kad jis atvažiuos iki mano miestelio kavos susipažinti.

Tačiau čia mūsų meilės istorija tikrai neprasidėjo, – kvatojasi. – Kai po pirmo karto grįžau namo ir brolis paklausė, kaip pasimatymas, pasakiau, kad daugiau nenoriu jo matyti.
Kai po pirmo karto grįžau namo ir brolis paklausė, kaip pasimatymas, pasakiau, kad daugiau nenoriu jo matyti.
Olga De Vignat

Jis labai bandė pasirodyti, pabrėžti, kad turi labai daug pinigų, kad yra stipriai stovintis ant kojų. Gal dėl to, kad tada, prieš 10 metų, airiai galvodavo, jog čia atvažiavusios lietuvės, lenkės ieškosi turtingų vyrų. Aš pati visą gyvenimą dirbu, tad jei norėčiau susirasti turtingą vyrą – ir susirasčiau, bet noriu dirbti sau, nenoriu niekam kartoti „ačiū“. Mane išauklėjo, kad jei nori kažką turėti – turi pats užsidirbti.“

Po 7 mėnesių Olga gavo iš būsimo vyro žinutę su klausimu, ar suteiksianti jam antrą šansą.

„Susitikome kavos ir tai jau buvo visai kitoks žmogus. Toks jausmas, kad jį kažkas paėmė ir pakeitė. Taip ir prasidėjo mūsų meilės istorija“, – juokiasi.

Atsidariusi parduotuvę stebisi kalbomis, kad Lietuvoje produktai kainuoja brangiau

Susituokusi moteris nėrėsi į dar vieną nuotykį – su vyru atidarė maisto prekių parduotuvę.

„Iš pradžių mano vyro pažįstamo parduotuvėje dirbau vyr. kasininke, dėliojau prekes ir pan., kol jis nepasiūlė perimti verslo, nes ir taip turėjo daugiau parduotuvių, o šios laikyti jam neapsimokėjo.

Iš pradžių pasiprašiau parduotuvės vadove padirbėti 3–4 savaites, norėjau pažiūrėti, kaip einasi. Tuomet baiginėjau mokslus, o vyras dėl tam tikrų aplinkybių pradėjo dirbti tik dvi dienas per savaitę.

Pagalvojome, geriau negu nieko, pasiėmėme paskolą ir atsidarėme savo parduotuvę. Tam atidaviau visas savo santaupas, vyrui teko parduoti katerį, su kuriuo jis važinėjo į žvejybos konkursus į Italiją, Ispaniją. Teko daug ko atsisakyti, kad atsidarytume. Pirmi metai išties buvo labai sunkūs, dirbome 7 dienas per savaitę, kad tik kuo greičiau atiduotume skolas.

Dabar jau dirbame be jokių skolų, turime kelis žmones, kurie dirba savaitgaliais“, – šypsosi.
Olga De Vignat

Olga džiaugiasi, kad pagaliau iš parduotuvės galinti ir padoriai uždirbti: „Apyvarta gera, galime ir pavalgyti, ir už nuomą susimokėti, vaikams kažką nupirkti, bent 2–3 kartus per metus su vaikais po pasaulį pakeliauti. Dabar norime pirkti namą, tačiau jie nėra pigūs, tai nelengva.“

Olgos su vyru šeima išties didelė – 2 vaikai ir 4 vaikai iš vyro pusės.

„4 jau užaugę, turi savo šeimas, kartu jau negyvename. Bet kai buvo mažesni ir reikėdavo 6–7 vaikams dovanas Kalėdoms pirkti, išeidavo išties nemažai“, – vis juokiasi.

Į Lietuvą 17 metų Airijoje gyvenanti Olga grįžti jau nebegalvoja – čia ir jos mama su broliu, ir pačios sukurta šeima.

Airija man jau namai, – šypteli. – Sakoma, niekada nesakyk niekada, bet tikrai negalvoju grįžti.“

Nelabai Olga domisi ir Lietuvos aktualijomis, apie jas praneša tik kasdien lietuviškas žinias žiūrinti jos motina, pažįstami ir draugai.

Ji pripažįsta, kad labiausia nustebina, kai lietuviai, apsilankę jos parduotuvėje, stebisi kainomis.

„Draugai ir pažįstami sako, kad pas mus čia net pigiau. Tai tikrai labai stebina, klausiu, kaip taip gali būti. Reikės, kai lankysiuosi Lietuvoje, atkreipti dėmesį į maisto kainas. Mama nuolat kalba su Lietuvoje likusia seserimi, ir kiek žinau gauna 300–400 eurų mėnesio algą. Čia žmonės tiek per savaitę gauna mažiausia, o maisto prekės, kaip sako kiti, tikrai pigesnės.

Bet čia, Airijoje, daug brangesnė būsto nuoma. Taigi yra savų pliusų, savų minusų“, – skaičiuoja Olga.

Skina laurus grožio konkursuose

Be asmeninių pasiekimų šeimoje ir darbe, Olga De Vignat taip pat gali pasigirti ir dviem iškovotais svarbiais titulais.

Moteris nušluostė nosis ne vienai vietinei gyventojai, kai buvo pripažinta viena gražiausių moterų Jungtinėje Karalystėje, gražiausia moterimi Airijoje vyresnių moterų kategorijoje, o šiais metais laurus nuskynė ir fitneso konkurse.
Olga De Vignat

„Man buvo gal 31-eri, kai vyras pasiūlė pasidaryti profesionalią fotosesiją ir įsirėminti porą nuotraukų namie. Fotosesija po fotosesijos, fotografas pasiūlė sudalyvauti 2014 m. TOP model UK grožio konkurse. Iš 4000 pretendenčių tik 126 papuolė į finalą.

Užėmiau 3 vietą, taip viskas ir prasidėjo. Dabar demonstruoju madas, vaikštau podiumu, važinėju į Mančesterį, Liverpulį, Londoną. Dabar jau nedaug, nes kiti reikalai užima daug laiko, yra verslas, vaikai, treniruotės, bet stengsiuosi neužleisti šios veiklos“, – šypsosi moteris.

Moteris taip pat laimėjo gražiausios moters Airijoje konkursą, o prieš porą metų sau išsikėlė dar vieną tikslą – prabėgti maratoną.

„Prieš tai niekada nebuvau bėgiojusi, bet ryžausi dėl maratono tikslo – pagelbėti vaikams, sergantiems vėžiu. Penkis metus treniravausi ir supratau, kad tai yra užkrečiama. Kai nubėgau pirmąjį, prabėgau ir pusę, paskui bėgdavau po 10 kilometrų“, – pasakoja ji.
Olga De Vignat

Tačiau aktyvią moterį sustabdė pasikartojantys kelio skausmai, taigi jai teko imtis naujo iššūkio.

„Negalėjau bėgioti, o eiti į sporto klubą man nuobodu. Prieš metus atradau boksą, kikboksą. Darau pratimus klasėje su kitais, nesimušu, – juokiasi. – Kai pradėjau treniruotes net nesupratau, kodėl ėmiausi, nes nėra lengva.“

Artėjant vasarai Olga užsibrėžė ir dar vieną tikslą – parodyti Lietuvą vasaros metu.

„Žiemą vaikai jau yra buvę Lietuvoje. Labai norėčiau jiems parodyti, kaip ji atrodo vasarą“, – šypsosi pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (120)