Du vaikus auginanti moteris svečioje šalyje nesijaučia emigrante ir į Lietuvą grįžti nė negalvoja. Vis tik pripažįsta, kad emigracijos duona nebuvo lengva, o pirmo sutikto lietuvio Airijoje ji iki šiol negali pamiršti.
Pirmasis darbas ir sutiktas lietuvis pievagrybių angare, kurio nepamirš
Į Airiją Olga atvyko vos 21-erių.
„Nevažiavau nei dirbti, nei mokytis – tiesiog atostogų, aplankyti pažįstamus. Dabar juokiuosi, kad mano atostogos išsitempė iki 17 metų“, – nestokoja geros nuotaikos.
Po dviejų savaičių atostogų ji grįžo atgal į Lietuvą, kur dirbo kasininke vienoje parduotuvėje, tačiau netrukus nusprendė pasiimti mėnesį neapmokamų atostogų ir vėl išskrido į Airiją.
„Airijoje parašiau darbdaviui, kad nebegrįšiu. Pagalvojau, man 21-eri, esu jaunas žmogus, gal užsienyje daugiau uždirbsiu. Toks jaunatviškas maksimalizmas“, – juokiasi prisiminusi.
Tačiau kelias emigracijoje nebuvo rožėm klotas. Jauna mergina per įdarbinimo agentūrą rado pirmąjį darbą angare, kuriame turėjo rinkti pievagrybius.
Nors nuolat girdime apie žiaurias darbo ir gyvenimo sąlygas emigracijoje, kai lietuviai mažame kambarėlyje gyvena po 5 ar daugiau asmenų, Olgai, laimei, su tuo susidurti neteko.
„Name, kuriame buvo gal 4–5 kambariai, gyveno 7–8 žmonės. Kiekvienas turėjome savo lovas. Taip buvo stengiamasi sutaupyti kuo daugiau vietos, kad kuo mažiau tektų mokėti už nuomą. Man atrodo pas visus būdavo tokia pradžia“, – svarsto ji.
Mažame miestelyje, kur gyveno Olga, daugiausia buvo airių, ir tik vienas lietuvis, kurį moteris atsimena ligi šiol.
„Kas 3 mėnesius mums reikėjo darytis darbo vizas. Aš anglų kalbos dar nemokėjau, todėl paprašiau, kad jis padėtų, nes pačiai buvo kuklu, nejauku, kad nemoku kalbos. Jis tiesiog padavė man anglų kalbos knygą ir pasakė: „Čia tau pagalba. Vieną dieną tu man padėkosi už tai“ ir viskas. Ėjau su tuo žodynu, verčiausi, rašiausi, prasėdėdavau po pusę dienos, kol prasitęsdavau vizą.
Gauto pirmojo uždarbio moteris neatsimenanti, tačiau tikrai neteko skaičiuoti centą po cento.
„Man atrodydavo tai dideli pinigai. Galėjau susimokėti ir už nuomą, ir kažkiek atsidėti, ir sau nusipirkti kažką“, – sako ji.
Svečioje šalyje liko su vaiku ant rankų
Po kelerių metų darbo angare moteris įsidarbino kiaušinių gamykloje, kur pakavo kiaušinius į dėžutes. Pradirbusi porą metų Olga pastojo, todėl darbdavys leido jai dirbti sėdimą darbą ir tikrinti kiaušinius prie mašinos.
Išsiskyrusi su vyru Olga liko viena su vos vienerių metų vaiku ant rankų.
Moteris prisimena, kad sudėtingu laikotarpiu labai padėjo taip pat į Airiją atsikrausčiusi mama ir brolis.
„Kai išsiskyriau apsigyvenau su jais. Kad išlaikytume namą, aš ryte ėjau į darbą, mama prižiūrėjo vaiką, nes ji dirbdavo vakarais, finansiškai prisidėdavo brolis.
Veikli mergina Airijoje baigė ir išsvajotąsias vaiko priežiūros studijas, nes turėjo svajonę atidaryti nuosavą vaikų darželį. Tačiau viskas pakrypo kita linkme.
Įsimylėjo airį, kurio po pirmo pasimatymo daugiau nė nenorėjo matyti
Gyvendama Airijoje Olga De Vignat antrą kartą įsimylėjo – šį kartą ne tautietį, o airį, nors pirmą kartą jį sutikusi gyvenime daugiau nenorėjo jo matyti.
„Susipažinome per internetą, nes aš nesilankau naktiniuose klubuose, negeriu, nebent galiu išgerti su drauge vyno ar kavos kavinėje. Taigi susipažinome per internetą ir po kurio laiko bendravimo sutarėme, kad jis atvažiuos iki mano miestelio kavos susipažinti.
Jis labai bandė pasirodyti, pabrėžti, kad turi labai daug pinigų, kad yra stipriai stovintis ant kojų. Gal dėl to, kad tada, prieš 10 metų, airiai galvodavo, jog čia atvažiavusios lietuvės, lenkės ieškosi turtingų vyrų. Aš pati visą gyvenimą dirbu, tad jei norėčiau susirasti turtingą vyrą – ir susirasčiau, bet noriu dirbti sau, nenoriu niekam kartoti „ačiū“. Mane išauklėjo, kad jei nori kažką turėti – turi pats užsidirbti.“
Po 7 mėnesių Olga gavo iš būsimo vyro žinutę su klausimu, ar suteiksianti jam antrą šansą.
„Susitikome kavos ir tai jau buvo visai kitoks žmogus. Toks jausmas, kad jį kažkas paėmė ir pakeitė. Taip ir prasidėjo mūsų meilės istorija“, – juokiasi.
Atsidariusi parduotuvę stebisi kalbomis, kad Lietuvoje produktai kainuoja brangiau
Susituokusi moteris nėrėsi į dar vieną nuotykį – su vyru atidarė maisto prekių parduotuvę.
„Iš pradžių mano vyro pažįstamo parduotuvėje dirbau vyr. kasininke, dėliojau prekes ir pan., kol jis nepasiūlė perimti verslo, nes ir taip turėjo daugiau parduotuvių, o šios laikyti jam neapsimokėjo.
Iš pradžių pasiprašiau parduotuvės vadove padirbėti 3–4 savaites, norėjau pažiūrėti, kaip einasi. Tuomet baiginėjau mokslus, o vyras dėl tam tikrų aplinkybių pradėjo dirbti tik dvi dienas per savaitę.
Pagalvojome, geriau negu nieko, pasiėmėme paskolą ir atsidarėme savo parduotuvę. Tam atidaviau visas savo santaupas, vyrui teko parduoti katerį, su kuriuo jis važinėjo į žvejybos konkursus į Italiją, Ispaniją. Teko daug ko atsisakyti, kad atsidarytume. Pirmi metai išties buvo labai sunkūs, dirbome 7 dienas per savaitę, kad tik kuo greičiau atiduotume skolas.
Olga džiaugiasi, kad pagaliau iš parduotuvės galinti ir padoriai uždirbti: „Apyvarta gera, galime ir pavalgyti, ir už nuomą susimokėti, vaikams kažką nupirkti, bent 2–3 kartus per metus su vaikais po pasaulį pakeliauti. Dabar norime pirkti namą, tačiau jie nėra pigūs, tai nelengva.“
Olgos su vyru šeima išties didelė – 2 vaikai ir 4 vaikai iš vyro pusės.
„4 jau užaugę, turi savo šeimas, kartu jau negyvename. Bet kai buvo mažesni ir reikėdavo 6–7 vaikams dovanas Kalėdoms pirkti, išeidavo išties nemažai“, – vis juokiasi.
Į Lietuvą 17 metų Airijoje gyvenanti Olga grįžti jau nebegalvoja – čia ir jos mama su broliu, ir pačios sukurta šeima.
„Airija man jau namai, – šypteli. – Sakoma, niekada nesakyk niekada, bet tikrai negalvoju grįžti.“
Nelabai Olga domisi ir Lietuvos aktualijomis, apie jas praneša tik kasdien lietuviškas žinias žiūrinti jos motina, pažįstami ir draugai.
Ji pripažįsta, kad labiausia nustebina, kai lietuviai, apsilankę jos parduotuvėje, stebisi kainomis.
„Draugai ir pažįstami sako, kad pas mus čia net pigiau. Tai tikrai labai stebina, klausiu, kaip taip gali būti. Reikės, kai lankysiuosi Lietuvoje, atkreipti dėmesį į maisto kainas. Mama nuolat kalba su Lietuvoje likusia seserimi, ir kiek žinau gauna 300–400 eurų mėnesio algą. Čia žmonės tiek per savaitę gauna mažiausia, o maisto prekės, kaip sako kiti, tikrai pigesnės.
Bet čia, Airijoje, daug brangesnė būsto nuoma. Taigi yra savų pliusų, savų minusų“, – skaičiuoja Olga.
Skina laurus grožio konkursuose
Be asmeninių pasiekimų šeimoje ir darbe, Olga De Vignat taip pat gali pasigirti ir dviem iškovotais svarbiais titulais.
„Man buvo gal 31-eri, kai vyras pasiūlė pasidaryti profesionalią fotosesiją ir įsirėminti porą nuotraukų namie. Fotosesija po fotosesijos, fotografas pasiūlė sudalyvauti 2014 m. TOP model UK grožio konkurse. Iš 4000 pretendenčių tik 126 papuolė į finalą.
Užėmiau 3 vietą, taip viskas ir prasidėjo. Dabar demonstruoju madas, vaikštau podiumu, važinėju į Mančesterį, Liverpulį, Londoną. Dabar jau nedaug, nes kiti reikalai užima daug laiko, yra verslas, vaikai, treniruotės, bet stengsiuosi neužleisti šios veiklos“, – šypsosi moteris.
Moteris taip pat laimėjo gražiausios moters Airijoje konkursą, o prieš porą metų sau išsikėlė dar vieną tikslą – prabėgti maratoną.
Tačiau aktyvią moterį sustabdė pasikartojantys kelio skausmai, taigi jai teko imtis naujo iššūkio.
„Negalėjau bėgioti, o eiti į sporto klubą man nuobodu. Prieš metus atradau boksą, kikboksą. Darau pratimus klasėje su kitais, nesimušu, – juokiasi. – Kai pradėjau treniruotes net nesupratau, kodėl ėmiausi, nes nėra lengva.“
Artėjant vasarai Olga užsibrėžė ir dar vieną tikslą – parodyti Lietuvą vasaros metu.
„Žiemą vaikai jau yra buvę Lietuvoje. Labai norėčiau jiems parodyti, kaip ji atrodo vasarą“, – šypsosi pašnekovė.