Apie augusias maisto kainas, galimą PVM lengvatą, II pensijų pakopą bei mokesčių reformą „Delfi“ kalbėjosi su prezidento patarėju Vaidu Augustinavičiumi.
– Neseniai viešojoje erdvėje prezidentūros buvo pasisakyta tiek apie II-ąją pensijų kaupimo pakopą, tiek apie galimybę mažinti PVM maisto produktams. Kokią šiandien bendrai situaciją prezidentūra mato, susijusią su maisto kainomis?
– Prezidentas mato, kad Lietuvoje išlieka maisto produktų įperkamumo problema. Matome, kad pernai maisto kainų infliacija buvo kelis kartus didesnė nei atlyginimų augimas. Maisto kainos kai kuriais mėnesiais didėjo 20-30 proc.
Šiemet maisto kainų augimas vis dar didesnis nei atlyginimų. Birželį metinis maisto produktų augimas siekė apie 14 proc. <...>
Pernai metų makroekonominiai duomenys rodo, kad Lietuvoje maisto kainų lygis išaugo virš bendro valstybės gyventojų pajamų lygio ir visi rodikliai rodo, kad problema yra labai stipri ir reikalinga imtis priemonių.
Prezidentas ir jo komanda mato, kad kitose šalyse Vyriausybės imasi priemonių. Prancūzijos Vyriausybė sudarė susitarimus su prekybos tinklais dėl būtiniausių maisto produktų kainų minimizavimo ir ši praktika pasirodė sėkminga. Socialiniai kontraktai dėl kainų minimizavimo būtiniausiems produktams buvo sudaryti ir su 75 maisto gamintojais.
Jungtinė Karalystė bando sekti Prancūzijos pavyzdžiu ir bendrai matome, kad gilios rinkos ekonomikos šalys bando spręsti šią problemą proaktyviais Vyriausybių veiksmais.
Lietuva yra viena iš dviejų ar trijų valstybių ES, kurioje nėra PVM lengvatos maisto produktams. Galima prisiminti, kad ir Tėvynės sąjungos - krikščionių demokratų partijos nariai prieš šio Parlamento rinkimus siūlė PVM lengvatą maisto produktams ir Vyriausybei su prekybos tinklais sudaryti memorandumą.
Dabar yra pats laikas vykdyti šį pažadą, nes matome, kad problema su maisto produktų įperkamumu labai paaštrėjo. Tai būtų tinkamas laikas tai įgyvendinti ir prezidentas skatina tai padaryti. <...>
Reikia pasekti gerųjų šalių praktika ir intensyviai imtis šios problemos. Vyriausybei siekti tam tikrų susitarimų ar antkainių reguliavimų, ar svarstyti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams.
– Ar PVM lengvata turėtų būti ilgalaikė ir kokią ją siūlytų prezidentūra?
– Mes matome, kad prancūzai su prekybos tinklais susitarimus sudarinėjo 3 mėnesiams, vėliau pratęsė. Rumunijoje antkainiai ribojami taip pat 3 mėnesiams.
3-6 mėn., turbūt, yra tas periodas, kai priemonė gali būti veiksminga. Tai leistų šiek tiek atsikvėpti gyventojams, o jų pajamos galėtų lengviau prisivyti maisto kainų augimą, kuris atitrūko.
Prezidentas siūlytų, kad PVM lengvata būtų taikoma būtiniausiems maisto produktams, nes tai yra tas krepšelis, kuris aktualiausias mažesnes pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu. <...> Kitos šalys turi sąrašus, kurie produktai turėtų įeiti. <...>
Prezidentūra oficialiai yra paprašiusi Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos bei Vyriausybės, kad iki rugpjūčio pabaigos šios išsamiau pasižiūrėtų į tą praktiką, kuri taikoma kitose valstybės, kaip galėtų atrodyti modelis, jei lengvatinis PVM būtų sumažintas iki 9 proc. ir būtų susitarimai su prekybininkais, arba jei būtų antkainių režimas.
– Ar įvertinta, kokios tai įtakos turėtų šalies biudžeto pajamoms? Į jį būtų surinkta mažiau lėšų.
– Skaičiavimus matysime Finansų ministerijos atsakyme, bet kaip žinome iš ankstesnių diskusijų, priemonė nėra pigi. Visgi turint omenyje, kokio lygio yra ši problema, kad gyventojai maistui išleidžia bene daugiausiai visoje ES, tai ši socialinė priemonė būtų pateisinama prioriteto prasme, nes maistas gyventojams turi būti įperkamas ir dėl to žmonės neturi skursti, kad galėtų jo įsigyti.
Iš kitos pusės, tai kainuotų. Reikėtų žiūrėti bendrą biudžetą. Priemonė pusmečiui kainuotų ne vieną dešimtį, o gal ir apie 100 mln. Eur, bet čia reikia žiūrėti ir koks būtų pats krepšelis. Būtų racionalu jo per daug neišplėsti, bet padaryti valdomą ir nesunkiai administruojamą.
– Išsakyta labai daug kritikos, kad prekybininkai „suvalgytų“ kainų skirtumą ir sumažinus PVM kainos nenukristų.
– Prancūzijoje tokie memorandumai sudaromi tarp Vyriausybės ir prekybos tinklų, gamintojų. Rumunijoje teisės aktais įtvirtinami maksimalūs antkainiai būtiniausiems maisto produktams.
Būtent šie instrumentai, kurie taikomi kitose ES šalyse, jie galėtų padėti užtikrinti, kad laikinas PVM sumažinimas pasiektų vartotoją. <...>
– Kitas prezidentūros siūlymas buvo susijęs su II pensijų pakopa. Prezidentūra siūlo kartą gyvenime leisti išsiimti ketvirtadalį II pakopoje sukauptos sumos. Kokio rezultato tikitės? Ar tai paskatins gyventojus dalyvauti II pakopoje?
– Mes remiamės užsienio šalių praktika ir matome situaciją, kuri yra susiformavusi Lietuvoje. Apklausos rodo, kad 9 iš 10 gyventojų yra nepatenkinti II pensijų pakopos modeliu. Tai sako ir skaičiai, kad apie 60 proc. pakviestų kaupti pensijai gyventojų atsisako tai daryti ir atmeta šį modelį.
Valstybės požiūriu, tai rodo aiškų signalą, kad reikia reaguoti ir jį modifikuoti. Kitose šalyse išsiimti dalį lėšų galimybė egzistuoja. Tai yra tarsi papildoma likvidumo priemonė, kuria gyventojai gali pasinaudoti esant sudėtingai ligai ar finansinei krizei. <...> Pas mus Lietuvoje to nėra.
EBPO pabrėžė, kad tokios paskatos padėtų ir padidintų II pensijų pakopos patrauklumą, pritrauktų daugiau gyventojų kaupti šioje sistemoje, nes ji taptų patrauklesnė dėl galimybės dalį lėšų išsiimti anksčiau laiko.
Šiuo metu gyventojai mano, kad jų lėšos pensijų fonduose yra įkalintos. Tai reiktų pakeisti įtvirtinant teisę dalį lėšų išsiimti anksčiau. Jokioje Vakarų Europos šalyje sistema nesugriuvo tik dėl to, kad yra sudaroma galimybė dalį lėšų atsiimti. Priešingai, patrauklumas II pakopoje tik išaugo.
– Tačiau ar nemanote, kad dauguma išsiims minėtus pinigus ir pasikartos Estijos scenarijus, kai pinigai buvo išleisti ne investicijoms, tačiau vartojimui?
– 2019 m. gyventojai turėjo galimybę išeiti iš pensijų pakopos, tačiau pensijų sistema liko, pakopos – liko, tačiau praktika rodo, kad sistema šiuo metu yra netobula. <...>
– Nemažai diskutuojama ir apie Rusijoje vis dar veikiančių įmonių prekių žymėjimą Lietuvoje. Kaip prezidentūra vertintų tokią idėją? Ar palaikytų?
– Prezidentūra mano, kad tai – gera idėja. Tai yra vertybiniai dalykai ir manome, kad gyventojai turėtų teisę žinoti ar jų perkamos prekės, kompanijos, kurios jas parduoda, prisideda prie Rusijos ar Baltarusijos režimų finansinio papildymo per mokesčių sumokėjimą.
Žinoma, šioje vietoje labai svarbu yra sistemos įgyvendinimas, kad tam neliktų teisinių kliūčių. Šiuo metu vyksta ginčas, kaip tai galėtų vykti. Galėtų įsijungti tam tikras tarpinstitucinis modelis, kai galėtų būti sudaromi viešai skelbiami tam tikri sąrašai, kurie tiekėjai yra susiję su mokesčių mokėjimu agresorėms, o šia informacija pasinaudotų prekybos tinklai.
– Viena aktualiausių temų rudenį bus ir mokesčių reforma. Kas joje koją kiša prezidentūrai?
– Per daugelį metų matome, ko gero, vieną didžiausių mokesčių reformų savo kompleksiškumu ir dydžio prasme, tačiau, tuo pačiu, kai ji tokia plati, be abejo, yra tiek gerų, tiek smarkiai tobulintinų dalykų.
Prezidentas remia, kad mokesčių sistemoje atsirastų daugiau progresyvumo. Ten yra pasiūlytas variantas, kad aukštos pajamos būtų apmokestinamos nepriklausomai nuo jų gavimo formos.
Taip pat geras dalykas, kad mokesčių reformoje yra skatinamos investicijos. <...>
Didelis trūkumas yra, kad mokesčių reforma užkoduoja, kad mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, kurie dirba savarankiškai, jiems mokestinė našta didės. Ši vieta yra smarkiai tobulintina, nes mokesčių našta uždirbantiems mažas ir vidutines pajamas didėti neturėtų. Dabar mokesčių reformoje numatyta, kad jei asmuo gauna 1250 Eur iki mokesčių per mėnesį, jiems mokestinė našta didėja.
Taip pat trūksta, kad mokesčių reforma atsižvelgtų į tai, ar mokesčių mokėtojas augina vaikus. Trūksta paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims, šeimoms.
Buvo Vyriausybės pažadas, numatytas programoje, kad mokesčių reforma turi atsižvelgti į vadinamą išlaikytinių skaičių. Pačioje reformoje priemonės nėra, bet prezidentas siūlo idėją, kad atsirastų papildomas neapmokestinamas pajamų dydis (PNPD) už vaikus, kuris galėtų siekti 87 Eur.
Ši priemonė suformuos tam tikrus netekimus biudžete, bet jie galėtų būti padengti, jei būtų įtvirtinti aukštų pajamų progresyvumo pasiūlymai. Jei asmuo augina du vaikus ir uždirba minimalią algą, tokiam asmeniui, įtvirtinus PNPD, jo neapmokestinamas bendras dydis kitais metais susilygintų su MMA.
