„Nematome kažkokio proveržio labai didelio šitos srities, kas akivaizdu, turėtų vykti. Prezidentas visada tam skiria daug dėmesio, ne tik kalbant apie tai su tuo metu dar kandidatu į ministrus, bet ir svarstant nacionalinį šių metų biudžetą prezidento pozicija buvo, kad reikėtų skirti daugiau finansavimo šiai sričiai, tas ir buvo padaryta“, – žurnalistams sakė J. Neverovičius.
„Be abejo, dabar svarbu, kad tie pinigai būtų efektyviai ir racionaliai panaudoti, kad būtų galima iš esmės reformuoti ir gerinti šios institucijos veiklą“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė pasirašęs įsakymą keisti AAD struktūrą.
Jis teigė, kad AAD vadovybės komanda yra suformuota ne konkursų būdu, tuo metu paprastiems inspektoriams konkursai skelbiami, o jų darbo vietų neužpildyta daugiau nei 70.
AAD teigimu, visi departamente dirbantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai priimti teisės aktų nustatyta tvarka.
Prezidentūra po susitikimo su Gentvilu: džiugu, kad pradėtos spręsti įsisenėjusios aplinkosaugos problemos
Prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, jog per pirmąjį naujosios Aplinkos ministerijos vadovybės darbo mėnesį aktyviai imtasi spręsti įsisenėjusias aplinkosaugos problemas.
„Džiugu, kad Aplinkos ministerijos vadovybė ėmėsi aktyviai spręsti įsisenėjusias aplinkosaugos problemas, ir per pirmą darbo mėnesį galima pasidžiaugti konkrečiais rezultatais, ypač dėl Žuvinto rezervato apsaugos. Taip pat pasistūmėta į priekį su Punios šilo klausimais. Taigi pirmas mėnuo tikrai darbingas ir svarbiausia – su rezultatais“, – po prezidento susitikimo su aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu sakė jis.
J. Neverovičius taip pat teigė, kad diskutuota ir apie būtinybę skirti didesnį prioritetą saugomų teritorijų apsaugai.
„Per susitikimą taip pat kalbėta apie tai, kad apskritai saugomų teritorijų apsaugos sričiai turėtų būti skirta daugiau dėmesio ir prioriteto, tai nuskambėjo per „Natura 2000“ teritorijų apsaugą buveinių inventorizaciją. Ministras deklaravo, kad bus skirtas dėmesys ir bus judama link konkrečių sprendimų“, – kalbėjo jis.
Susitikimo metu aptartas ir miškų apsaugos klausimas, teigė prezidento patarėjas.
„Kalbėta apie miškų apsaugos klausimą. Nuskambėjo pasiūlymas, kad iki šių metų vidurio būtų paruoštas nacionalinis susitarimas dėl miškų apsaugos ir naudojimo. Prezidentas svarstytų patronuoti tokį procesą“, – sakė jis.
J. Neverovičius taip pat pažymėjo, kad prezidentas džiaugiasi naujosios Vyriausybės išsikeltais ambicingais klimato kaitos stabdymo tikslais.
„Taip pat kalbėjome apie tai, kad Lietuva turėtų aktyviai prasidėti prie klimato kaitos klausimų sprendimo COP26 formatu, t. y. Jungtinių Tautų formatu. Prezidentas galėtų pasidžiaugti, kad naujoji Lietuvos Vyriausybė numatė ambicingus klimato kaitos tikslus, ypač numatant mažinti (aplinkai kenksmingų dujų – ELTA) išmetimus 70 proc., palyginti su 1990 metais turėtomis emisijomis“, – tikino jis.
Gentvilas: vėluojama įgyvendinti bent 4 ES direktyvas
Anot S. Gentvilo, susitikime su prezidentu buvo apžvelgti įsipareigojimai, kuriuos aplinkos apsaugos ministras išsikėlė padaryti per pirmąjį mėnesį pretenduodamas į šį postą.
„Kaip kandidatas į ministrus turėjau nemažą sąrašą įsipareigojimų, kas bus padaryta per pirmąjį buvimo ministru mėnesį. Natūralu, prezidentas norėjo peržvelgti tuos darbus ir lūkesčius, kuriuos tuomet kaip kandidatas beformuojant Vyriausybę buvau iškėlęs“, – teigė ministras.
S. Gentvilas teigė šalies vadovui suteikęs daugiau informacijos apie Lietuvoje vėluojantį kai kurių ES direktyvų įgyvendinimą.
„Šiek tiek daugiau informacijos suteikiau prezidentui apie ES direktyvų vėlavimą, jų įgyvendinimą ir konkrečius grafikus, kada mes, kaip Aplinkos ministerija, sugebėsime užbaigti pažeidimo procedūrą tiek dėl nuotekų direktyvos, tiek dėl buveinių apsaugos, tiek dėl žiedinės ekonomikos ir kitų direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisės aktus. Jų turime bent ketvertą, su kuriomis vėluojame“, – žurnalistams sakė S. Gentvilas.
„Savo ruoštu labai prašiau prezidento įvairiais ES formatais pavėlinti tas sankcijas, kurios yra numatomos prieš Lietuvą“, – pridūrė jis.
Ministras pažymėjo, kad aptarta ir saugomų teritorijų problematika, ypač susijusi su Žuvinto rezervatu ir Punios šilu.
„Su prezidentu taip pat gana išsamiai aptartos saugomų teritorijų problemos ir iššūkiai. Minėtos dvi, tiek dėl Punios šilo, tiek dėl Žuvinto. Yra padaryti konkretūs veiksmai dėl Žuvinto, jie yra ir užbaigti prieš Naujuosius metus. Dėl Punios šilo jau yra paskelbtas konkursas dėl tvarkymo plano korekcijos, ir atrinkus konsultantus saugomų teritorijų tarnyba numato, kad iki vasaros bus užbaigtas rezervato plėtros planavimas“, – tikino jis.
S. Gentvilas taip pat pabrėžė, kad aptarti ir ES priekaištai dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos, neatitinkančios bioįvairovrei svarbiausių teritorijų apsaugos standartų.
„Praėjusią savaitę į Europos Komisiją išsiuntėme labai aiškų grafiką, kaip iki 2021 metų pabaigos mes ištaisysime ES priekaištus, kurie yra pagrįstai reiškiami Lietuvai dėl bioįvairovei svarbiausių teritorijų apsaugos.
Dėl tų priekaištų ir namų darbų neatlikimo „Lietuvos geležinkeliams“ galimai stabdoma 100 mln. parama žaliosioms investicijoms. Tai yra mūsų, Aplinkos ministerijos ir viso sektoriaus, atsakomybė tuos pažeidimus ištaisyti“, – tikino jis, pridurdamas, kad susitikimas su Europos Komisija šiuo klausimu planuojamas vasario 5 dieną.
