„Prezidentas pasvers visus „už“ ir „prieš“ ir tars savo žodį per Konstitucijoje numatytą terminą“, – trečiadienį radijui „M–1 Plius” sakė V. Augustinavičius.
„Biudžetas šį kartą tikrai nėra tobulas, nes atbulom rankom buvo sprendžiami tiek kelių finansavimo klausimai, tiek mokytojų algų klausimai buvo sprendžiami ne taip, kaip turėtų būti“, – teigė G. Nausėdos patarėjas finansų klausimais.
Pasak jo, 2024 m. biudžete „tam tikrose kryptyse judama į priekį“, tačiau „kokybės dar trūko“ numatant išlaidas kelių remontui ir priežiūrai, švietimo susitarimo vykdymui.
Nors galutiniame projekte finansavimas keliams padidintas iki 872 mln. eurų – papildomai numačius pajamas iš vinječių ir į 2024 m. perkėlus ES finansavimą – V. Augustinavičius teigė, esą jau dabar reiktų planuoti reikiamą finansavimą 2025 metams.
„Pradelsto kelių remonto kaštai yra kelis kartus didesni palyginant su tuo, jei dėmesys šalies keliams būtų skiriamas savalaikiu metu. Vyriausybė iš dalies išgirdo, tačiau žvelgiant į priekį ji jau dabar turi galvoti ir apie 2025 m.“, – akcentavo G. Nausėdos patarėjas.
Vis tik V. Augustinavičius pažymėjo, kad kitų metų biudžete numatyta toliau didinti socialines išmokas, neapmokestinamąjį pajamų dydį, be to, esą „numatyta lanksti galimybė“ iki 3 proc. nuo BVP didinti finansavimą gynybai.
„Biudžetas yra labai išsamus ir reikšmingas šaliai įstatymas, kuris pasako, kaip gyvensime kitais metais. Dėl to prezidentas žiūrės labai įdėmiai ir tik tuomet priims galutinį sprendimą“, – pabrėžė V. Augustinavičius.
Antradienį Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Už jį balsavo visi posėdyje dalyvavę valdantieji ir vienintelis opozicijos parlamentaras – „valstietis“ Antanas Vinkus. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė susilaikė, o likę opozicijos nariai balsavo prieš.
2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
