Vis dėlto, šalies vadovo patarėja akcentavo, kad Prezidentūra parlamento pritarimo sulaukusį projektą vertina palankiai.
„Negaliu atsakyti už prezidentą, mačiau, kad prašymas „įkrito“ į sistemą. Tikrai reikia nagrinėti argumentus ir sistemiškai vertinti, kaip visada vertiname prieš pasirašant bet kokį įstatymą. Tad dabar sunku pasakyti“, – antradienį portalui 15min sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė.
„Prezidentas turi 10 dienų įstatymu nustatytą terminą. Dabar prezidento tikrai dabar užimta darbotvarkė, tad tikrai informuosime“, – teigė ji.
Pasak I. Segalovičienės, Prezidentūra palaikymą Finansų ministerijos ir Lietuvos banko inicijuotam Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui yra išreiškusi ne kartą.
„Manome, kad jis pateisinamas, pagrįstas, aktualus. Tos solidarios investicijos į šalies gynybą yra reikalingos ne tik mūsų nacionaliniam saugumui, bet ir ekonomikai, socialinei sanglaudai bei žmonių gerovei plačiąja prasme“, – kalbėjo vyriausioji G. Nausėdos patarėja.
Projektą parlamentas priėmė 103 jo nariams balsavus už, 12 – prieš, 13 – susilaikius. Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos bus panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.
Pataisas palaikiusi opozicija ragino iš įnašo surinktas lėšas skirti paramai gyventojams, mokantiems išaugusias palūkanas už turimas paskolas. Vis tik, prieš galutinį balsavimą Seimas nepritarė idėjai lėšas skirti ir gynybai, ir 50 proc. sumažinti gyventojų išlaidas palūkanoms už kreditą pirmajam būstui, ką siūlė parlamentaras Petras Gražulis.
I. Segalovičienės teigimu, sprendimas įnašo lėšas nukreipti būtent konkretiems karinės infrastruktūros objektams yra pagrįstas.
„Būtent šita nauda ir šitas sutarimas Seime yra visiems aktualus ir nukreiptas ten, kur labiausiai reikia. Nes nuo nacionalinio saugumo priklauso ir mūsų ekonominė, investicinė aplinka ir socialinė gerovė“, – pažymėjo ji.
LBA antradienį išplatintame pranešime paprašė G. Nausėdą įstatymą vetuoti. Asociacija pabrėžė, kad įstatymas, kitaip nei turėtų visi mokestiniai įstatymai, įsigalios anksčiau nei 6 mėn. nuo paskelbimo dienos.
Taip pat LBA teigė, kad įvedus įnašą būtų apribotos kredito įstaigų galimybės veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas.
„Įstatymas pažeidžia Konstituciją. Kaip bepavadinsi, tai yra naujas mokestis ir naujas mokestis turi įsigalioti bent po pusmečio nuo priėmimo. Antras dalykas – pažeidžiamos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės. Nors įstatymo projektas buvo koreguotas, (...) de facto situacija išlieka ta pati – yra iškraipymas tiek sektoriaus viduje, tiek lyginant su kitais sektoriais“, – portalui 15min.lt sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
