Kaip rašoma prezidentūros pranešime spaudai, vertinama, kad kasmet būtų sutaupomas bent dešimtadalis viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų – maždaug 500 mln. eurų.
Prezidento teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą. Teigiama, kad tai leistų efektyviau išnaudoti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją, naudoti efektyvius, geriausiai perkančiųjų organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinti prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams.
Supaprastinus viešųjų pirkimų procedūras būtų mažinami reikalavimai nedidelės vertės pirkimams. Siūloma, kad neskelbiamų pirkimų riba padidėtų iki 30 tūkst. eurų, o sutarčių žodžiu vertė siektų 10 tūkst. eurų. Taip pat siūloma nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleisti nedideles perkančiąsias organizacijas, kurios per metus pirkimams bendrai skiria ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų. Tokiu būdu daugiau dėmesio būtų skiriama didelės vertės, kompleksiškiems pirkimams. Pastariesiems šiuo metu išleidžiama maždaug 80 proc. nuo visų viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų, tačiau jie sudaro tik maždaug 1 proc. visų pirkimų procedūrų.
Įstatymo pakeitimais taip pat siūloma numatyti, kad ikiteismine tvarka ginčus tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų dėl vykdomų viešųjų pirkimų spręstų Viešųjų pirkimų tarnyba. Šios tarnybos kompetencija leistų ginčus išspręsti kokybiškai ir operatyviai, sudarytų sąlygas tinkamai įvykdyti pirkimų procedūras bei sumažinti teismuose nagrinėjamų ginčų skaičių.
Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į būtinybę imtis sisteminių pokyčių viešųjų pirkimų srityje. Pirminiai Viešųjų pirkimų įstatymo pokyčių pasiūlymai sausio mėnesį buvo paskelbti viešoms konsultacijoms. Jų metu įvairios organizacijos išreiškė palaikymą pagrindiniams projekto tikslams bei pateikė pastabų ir pasiūlymų, kurios buvo įvertintos rengiant Seimui teikiamą svarstyti įstatymo projektą.
