Kaip po koalicinės tarybos posėdžio pirmadienį vakare žurnalistams kalbėjo I. Šimonytė, kelių infrastruktūros priežiūrai bus skirti papildomi 115 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.
„Keliams bus pasiūlyta padidinti lėšas, kurios yra numatytos iš ES fondų, daugiau nei 115 mln. eurų. Tai yra ES paramos lėšos, kurios tiesiog bus perkeltos iš visos finansinės perspektyvos į ankstesnius laikotarpius, t. y., į ateinančius metus“, – teigė I. Šimonytė.
Be to, pasak premjerės, „į kelių reikmes“ taip pat bus įtrauktos pajamos iš parduotų vinječių, kurios dabar patenka į bendrą biudžetą.
„Taip turbūt yra teisingiausia, kadangi čia yra naudotojai, kurie sumoka tą vinjetės mokestį, tuomet ir paskirsime tas lėšas kelių infrastruktūrai“, – kalbėjo ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė po koalicinės tarybos posėdžio patikslino, kad iš vinječių būtų galima surinkti apie 40 mln. eurų.
„Tie pinigai keliaus į kelių infrastruktūrą ir, galimai, konkrečiai į kelią Vilnius-Utena. Kurį sutvarkyti, matyt, jau šiek tiek yra ir garbės reikalas“, – teigė A. Armonaitė.
V. Čmilytė-Nielsen: papildomos biudžeto išlaidos „signalizuoja dosnių pasiūlymų pabaigą“ parlamentarams
Premjerei I. Šimonytei teigiant, kad Vyriausybei atnaujinus kitų metų biudžeto projektą jo deficitas pasieks maksimalią leistiną 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamentarai – projektui grįžus į Seimą antrajam svarstymui – papildomas išlaidas turės siūlyti pagrįstai ir atsakingai.
„3 proc. (deficitas – ELTA) yra maksimumas. Tas, kas pasiūlyta, kaip ir signalizuoja dosnių pasiūlymų pabaigą. Kiti Seimo narių pasiūlymai turi ateiti su aiškiu paaiškinimu, nuo ko finansavimas būtų nuimtas“, – pirmadienį vakare po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai būtų labai neatsakinga“, – pabrėžė ji, žurnalistams pastebėjus, kad Seimas balsų dauguma galėtų pritarti ir tiems pasiūlymams, kurių rengėjai nepateikia finansavimo šaltinių.
Savo ruožtu Laisvės pirmininkė ir partijos frakcijos Seime narė A. Armonaitė po koalicinės tarybos posėdžio tikino, kad frakcija tarsis dėl pasiūlymų biudžeto projektui.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ anksčiau yra išsakę pastabų dėl nepakankamo finansavimo neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir švietimo sričiai.
„Biudžetas dar yra svarstymo stadijoje, Seimo nariai turi įvairių pasiūlymų. Matyt mes ir frakcijoje dar kalbėsimės“, – sakė A. Armonaitė.
„Seimo nariai, net ir dalis koalicijos žmonių tų pokyčių (Vyriausybės patobulinto projekto – ELTA) nematėme. Susipažinsime ir ta diskusija toliau tęsis“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad kitų metų biudžeto projektas turėjo būti svarstomas praėjusį antradienį, tačiau Seimas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės jį išbraukė. Tokiam Darbo partijos frakcijos pasiūlymui pritarė net tik opozicija, bet ir du koalicinės Laisvės partijos parlamentarai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė. Jeigu jie būtų balsavę prieš arba susilaikę, dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Pirmasis iš dviejų svarstymų nukeltas motyvuojant tuo, kad Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl kitų metų valstybės viešųjų finansų plano prieštaravo parlamento statutui. Jis įvyks antradienį.
Praėjusį trečiadienį BFK darkart apsvarstė pasiūlymus biudžetui ir atmetė visas papildomų išlaidų iniciatyvas, kurioms nebuvo pasiūlytas tinkamas finansavimo šaltinis. Vis tik komitetas numatė galimybę šiuos pasiūlymus apsvarstyti Vyriausybei.
Pagal BFK patvirtintą biudžeto svarstymo grafiką, pirmasis biudžeto svarstymas įvyks lapkričio 21 d., antrasis – po dviejų dienų. Apsvarsčius, kitų metų finansų planas į plenarinėje Seimo posėdžių salėje turėtų būti priimtas gruodžio 5 d.
I. Šimonytė atidėto svarstymo nesureikšmino bei tikino, jog kiti biudžeto priėmimo etapai turėtų įvykti numatytu laiku. Pirmadienį žurnalistams ji teigė, kad tokia įvykių seka Vyriausybei netgi buvo naudinga, kadangi Vyriausybei neteko svarstyti parlamentarų pasiūlymų, kurie nepagrįsti išlaidų šaltiniais.
„Tai, kad buvo susiklosčiusi šita praktika atiduoti Vyriausybei su visais tokiais pasiūlymais dirbti, ji buvo mandagi, bet nebuvo iki galo statutinė. Dabar tai, kad tą darbą, kuri visada turėjo daryti BFK, BFK padarė. Ir nemanau, kad tai yra blogai“, – teigė premjerė.
Priėmus biudžetą, 2024 m. valstybės pajamos siektų 17,01 mlrd. eurų (9,4 proc. daugiau nei šiemet) išlaidos – 20,5 mlrd. eurų (7,9 proc. daugiau).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).
Kitąmet vėl galios ES Mastrichto kriterijai, tad Lietuva turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP dydžio skolos.
