„Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad JAV, kuri yra strateginė Lietuvos partnerė, sankcijų tikslai atitinka ir Lietuvos tikslus.
„Sprendimai, kurie yra taikomi, visų pirma, žinoma, ūkio subjektams, turi tam tikrą tikslą, kuriam Lietuva kaip valstybė visada pritarė – kad autokratiniai režimai turėtų gerokai mažesnį finansinį komfortą negu kartais jiems pavyksta pasiekti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas taip pat pabrėžė nematantys galimybės bendradarbiauti su autokratiniu Baltarusijos režimu.
„Sankcijos Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu gali būti efektingos tada, kai jos yra priimamos bendrai ir jų yra laikomasi bendrai. Baltarusijos atžvilgiu jau yra priimtas (Europos Sąjungos – BNS) penktas sankcijų paketas ir jeigu kalbama apie kitas sankcijas ateityje, mes esame už, nes šios sankcijos gali išties būti efektyvios“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė K. Karinis.
Pasak K. Kallas, sutarus dėl sankcijų jų reikia laikytis.
„Su įmonės, kurios yra sankcionuojamos, tikrai nebus bendradarbiaujama“, – tvirtino Estijos premjerė.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad Vyriausybė yra pasirengusi padėti „Lietuvos geležinkeliams“ sprendžiant infrastruktūros išlaikymo klausimus.
„Aš to nesiečiau specifiškai su šita situacija, bet kadangi tai yra valstybės įmonė ir valstybės infrastruktūra, tai be jokios abejonės valstybė ir rūpinsis, kad ta infrastruktūra būtų tinkama kitiems vežėjams, kitiems siuntėjams ir kitiems klientams“, – sakė Lietuvos premjerė.
„Ko reikės iš Vyriausybės tuo tikslu, tą Vyriausybė ir darys“, – pridūrė ji.
Sutartį vertins vyriausybinė komisija
Susisiekimo ministras prašo vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij sutartį, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenamos baltarusiškos trąšos.
Komisijos prašoma įvertinti, ar ši sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus, pranešė Susisiekimo ministerija.
Pasak Mariaus Skuodžio, baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą pagrįstai kelia ne vieną nacionalinio saugumo klausimą, todėl nutarta kreiptis į komisiją, kad sutarties tolesnis įgyvendinimas būtų įvertintas iš esmės.
Anot pranešimo, JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, todėl tolesnis trąšų gabenimas priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo.
Ši komisija, o po to ir Vyriausybė prieš dvejus metus svarstė Igorio Udovickio bei „Belaruskalij“ kontroliuojamo Birių krovinių terminalo (BKT) prašymą leisti plėstis Klaipėdos uoste BKT įsigyjant I. Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijas.
Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus Valstybės saugumo departamento įvardytas rizikas.
Tačiau pats BKT 2019-ųjų spalį viešai pranešė, kad vyriausybinė komisija nutarė, jog įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė vėliau pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėjo siekti apie 70 mln. eurų.
Anot Susisiekimo ministerijos pranešimo, JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, todėl tolesnis trąšų gabenimas priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį sakė, kad įsigaliojus JAV sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai.
Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė gruodį per Lietuvą į Klaipėdos uostą dar gabensiantys įmonės trąšas, nes pagal sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ Baltarusijos bendrovė už šiuos krovinius atsiskaitė iš anksto.
Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ iki sausio turėtų pervežti apie 1 mln. tonų trąšų. Tai reiškia, kad per Lietuvos teritoriją, kaip ir iki šiol, važiuos po 6-9 sąstatus per parą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dabar galiojančią sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos.