Pasak jos, 2024 m. viešųjų finansų plane nėra daug „diskrecinių priemonių“, kurias būtų galima koreguoti siekiant atliepti parlamentarų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.
„Diskrecinių priemonių, tokių dėl kurių Vyriausybė sprendžia papildomai, kitų metų biudžete nėra daug“, – ketvirtadienį žurnalistams viešėdama Rukloje teigė I. Šimonytė.
Ministrų kabinetas ketvirtadienį svarstys 2024 m. valstybės biudžeto projektą. Vyriausybės vadovės teigimu, dauguma kitiems metams suplanuotų išlaidų yra „automatiškos“ – susijusios su pensijų ir socialinių išmokų didinimu ar „neginčijamais įsipareigojimais“, tokiais kaip krašto apsaugos finansavimas, parama Ukrainai.
Tuo metu diskrecinėmis priemonėmis I. Šimonytė vadina išlaidas neapmokestinamąjam pajamų dydžiui (NPD) didinti, lėšas švietimo, biudžeto įstaigų atlyginimų kėlimui.
„Tas diskrecinių priemonių krepšelis – kur Vyriausybė jau sprendė – yra labai mažas. Tai NPD (maždaug 250 mln. eurų minus nuo pajamų), švietimo finansavimas – 390 mln. eurų papildomų išlaidų. Dar 100 mln. eurų išlaidų visų kitų sektorių biudžetininkų finansavimui: kultūros, socialinių darbuotojų ir pareigūnų. Ir apie 250 mln. eurų visoms ministerijoms, viskam kitkam“, – kalbėjo premjerė.
„Diskrecinių priemonių biudžete yra be galo mažai. Ir jei jose kažkas atras būdų, ko galima atsisakyti tam, kad kažką kito finansuoti, žinoma, dėl to bus diskutuojama“, – akcentavo ji.
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet biudžetui Seimo nariai, institucijos ir kiti suinteresuoti asmenys teiks pasiūlymus, kam biudžete numatyti lėšas. I. Šimonytės teigimu, jų rengėjai įprastai nenurodo konkrečių šaltinių, iš kurių jų siūlomas išlaidas finansuoti.
„Kiek mano patirtis rodo, šaltiniai, kurie būna pateikiami su Seimo narių pasiūlymais, yra tiek abstraktūs, kad juos labai sunku kažkaip pamatuoti skaičiais. Paprastai tai būna ekonomikos augimas, kažkokie nežinomi, nereikalingi projektai. Labai retai būna taip, kad Seimo narys pasiūlytų nubraukti lėšas nuo konkrečiai eilutės A ir pridėti konkrečiai eilutei B“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė jau anksčiau yra sakiusi, kad jis rengiamas nuosaikiai, atsižvelgiant į kitąmet grįžtančias Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisykles – biudžeto deficitas negali būti didesni nei 3 proc. nuo BVP, o skola – 60 proc. nuo BVP.
I. Šimonytė taip pat yra teigusi, kad 2024 m. valstybės biudžetas nebus parlamentinių partijų ar prezidento Gitano Nausėdos „rinkimų kampanijos piniginė“.
Viešuosius 2024 m. finansus Finansų ministerija suplanavo remdamasi savo ekonominės raidos scenarijumi, pagal kurį šiemet Lietuvos BVP susitrauks 0,4 proc. Ministerija pažymi, kad biudžetas formuojamas „su atsarga“: pagal fiskalinės drausmės nurodymus ir atsižvelgiant į išliekantį ekonominį neapibrėžtumą.
Kitų metų biudžeto projekte numatomas NPD padidėjimas 20 proc. – jis sieks 751 eurą. Taip pat kartu su biudžetu bus teikiamos mokesčių reformoje numatytos lengvatos kino gamybai bei investuojančioms įmonėms.
2024 m. valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui planuoja pateikti spalio 10 d.
Ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje taip pat bus pristatyti „Sodros“, Pensijų anuitetų fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo kitų metų biudžetų projektai.
