Dėl to ateinančių metų valstybės finansų plane būtina vengti didelių išlaidų, jį ruošti „labai blaiviai, labai racionaliai“, pažymi Vyriausybės vadovė.
Anot jos, Lietuva turės grįžti prie Mastrichto kriterijų – šalies biudžeto deficitas negalės būti didesnis nei 3 proc., o valstybės skola siekti 60 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Galimybės ir objektyvi ekonominė realybė yra labai aiški. Išlygos ir išimtys, kurios buvo taikomos pastaruosius ketverius metus (nuo 2021 m. dėl kovido, paskui buvo pratęstos dėl karo) ir leidžia nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį deficitą, yra pasibaigusios.
ES Tarybos vertinimu, ta situacija, kurioje visi esame yra tokia, prie kurios turėjome visi išmokti prisitaikyti. Vadinasi, kažkokių didelių išlaidų nebus“, – antradienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Ji pabrėžė, jog planuojant kitų metų išlaidas reiktų „per daug neįsibėgėti“, kadangi, premjerės teigimu, nuo praėjusių metų euro zonoje itin pabrango skolinimasis.
„Tiek dėl pasikeitusios pinigų politikos, tiek dėl politinių rizikų (...). Bet koks papildomas išlaidavimas, kad šiandien galėtume išleisti daugiau skolintų pinigų, labai, labai greitai mums atsirūgs didesnėmis skolos aptarnavimo išlaidomis, kurios išstums kitas išlaidas, kurias norėsime padaryti ateityje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kartu ministrė pirmininkė akcentavo, kad biudžeto projektas bus pagrindiniu ateinančios Seimo sesijos darbu.
Jos teigimu, visada sudėtinga priimti tokį biudžetą, kuris „atitiktų mūsų ekonomikos perspektyvas, pagrindines šalies plėtros kryptis“.
„Ir, žinoma, saiką“, – pridūrė I. Šimonytė.
Pasak premjerės, kaip ir kasmet, taip ir šiemet tikimasi sulaukti daug parlamentarų pasiūlymų kam skirti biudžeto lėšas. Tokios iniciatyvos, anot jos, ne visada yra pagrįstos.
„Dalis politikų ir toliau bandys teigti, kad galima daryti dalykus be pinigų ir galima vaikščioti vandeniu panašiai, kaip vaikščiojo Jėzus Kristus“, – teigė I. Šimonytė.
„Tiesiog politinio veikimo logika dažnai būna tokia, jog tie, kam konkrečiu metu nereikia atsakyti už tai, kad biudžetas būtų įvykdytas, siūlomos pajamos būtų paimtos arba būtų iš ko finansuoti siūlomas išlaidas, paprastai leidžia sau daugiau drąsos siūlyti įvarius dalykas“, – kalbėjo premjerė.
Ateinančių metų biudžetas įprastai yra tarp svarbiausių parlamento rudens sesijos darbų. Praėjusį lapkritį priimto šių metų biudžeto pajamos sudarė 15,6 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų. Biudžeto deficitas siekė 4,9 proc. Vis tik, metų pradžioje nusistovėjus mažesnėms energijos kainoms nei prognozuota bei paaugus valstybės pajamoms, mažėjo kompensacijoms numatytų lėšų poreikis, todėl projektuojamas biudžeto deficitas sumažintas iki 2,2 proc.
