Premjeras apie Graikijos gelbėjimo planą: Darbo partija neįsigilinusi

Darbo partijai pareiškus, kad jos deleguoti ministrai nepritars Graikijos gelbėjimo planui ir paraginus surengti valdančiosios koalicijos susitikimą, premjeras pareiškė, jog „darbiečiai“ tikriausiai yra neįsigilinę į problemą. Algirdas Butkevičiaus sako, kad dėl to Vyriausybės pasitarimas ketvirtadienį nebus atšauktas.

„Arba jie neįsigilinę į trečią finansavimo paketą Graikijai, (...) arba nežino tų niuansų, todėl neaišku, kodėl jie nebalsuos. Mes nesiruošiame skirti jokių lėšų Graikijai, Lietuvos finansų tas sprendimas visiškai neliečia, o jei Graikijai nebus skirta Europos Sąjungos parama, jie atsidurs bankrote, tada ir pasauliui, ir Lietuvai, ir Europai tai neigiamai atsilieptų“, - BNS sakė premjeras.

Jo teigimu, dėl tokios Darbo partijos pozicijos ketvirtadienį vyksiantis Vyriausybės pasitarimas nebus atšaukiamas.

„Tai nesujaukia mūsų planų - viskas kontroliuojama, viskas įvyks“, - tikino A.Butkevičius.

Darbo partija ketvirtadienį pranešė, kad partijos valdyba jos deleguotus ministrus įpareigojo nepritarti Vyriausybėje svarstomam Graikijos gelbėjimo planui. Tokią poziciją „darbiečiai“ paskelbė, likus kelioms valandoms iki Vyriausybės pasitarimo.

R. Šadžius: Graikijos gelbėjimo rizika yra gerai valdoma

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad Lietuvos Vyriausybė pritars galimybei suteikti finansinę paramą Graikijai iš Europos stabilumo mechanizmo.

„Aš viliuosi, kad Vyriausybė iš esmės pritars galimybei suteikti finansinę paramą Graikijai iš Europos stabilumo mechanizmo ir pritars nuostatai pradėti derybas“, – žurnalistams sakė R. Šadžius po ketvirtadienį Seime įvykusio susitikimo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Petru Narkevičiumi.

Ministras pripažįsta, kad Graikijos gelbėjimas yra rizikingas projektas, bet rizika yra gerai valdoma.

„Mes sutarėme kartu, kad taip – Graikijos gelbėjimas yra rizikingas projektas, bet rizika yra gerai valdoma. Būtent šiandien paryčiui Graikija žengė savo žingsnį, priėmė labai sudėtingus, kai kada galbūt skausmingus Graikijos visuomenei įstatymus, mes turime žengti atsakomąjį žingsnį – pritarti derybų pradžiai. Iki derybų pabaigos Graikija yra įsipareigojusi atlikti keletą kitų žingsnių, ir tai bus patikrinta. Kol žingsniai nebus atlikti, derybos nesibaigs ir paramos sutartis nebus sudaryta. Kiekvienas pinigų pervedimas, kiekvienas atliktas mokėjimas yra susietas su konkrečiu programos tikslų pasiekimu, kuris yra tikrinamas“, – sakė R. Šadžius.

Jo duomenimis, ateinantį pirmadienį į Atėnus vyksta Europos Komisijos, Europos centrinio banko ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, kurie pradės labai konkretų darbą. „Tai man taip pat teikia vilčių, kad mes turėsime tinkamą, patikimą informaciją ir tos informacijos pagrindu ir tik konkrečių Graikijos veiksmų pagrindu galėsime išmokėti pinigus. Tai didina garantiją, kad jie bus sugrąžinti“, – sakė ministras R. Šadžius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui „darbiečiui“ P. Narkevičiui kyla abejonių dėl Graikijos gelbėjimo plano. „Lietuva turės prie to prisidėti ir į stabilizacijos fondą per penkerius metus sumokėti 230 milijonų eurų, ir tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Tai gali turėti pasekmių Lietuvos biudžetui ir mokesčių mokėtojų pinigams. (...) Kaip komiteto pirmininkas turėjau abejonių, nes Graikijos skola yra apie 340 milijardų eurų ir grąžinti ją esant tokiai situacijai sunkiai realu, o pasekmės perspektyvoje gali būti blogos visiems, taip pat ir Lietuvai“, – sakė P. Narkevičius.

Jo teigimu, kiekviena šalis turi laikytis įstatymų, laikytis ES bendros krypties ir tvarkingos fiskalinės finansinės politikos. „Jeigu su Graikija 5 metus kalbama, kad jie turi laikytis finansinės drausmės ir ji jos nesilaiko, tai aš nežinau, kaip žmonės gali reaguoti. Kodėl mes turėtume remti tą šalį, kuri abejotina, ar gali laikytis ateityje tos drausmės?“, – svarstė politikas.

Jo nuomone, Seime turėtų vykti rimtesnė diskusija dėl svarbių valstybei finansinių klausimų.

„Aš tuo klausimu žadu kreiptis į Politinę tarybą, išsakydamas savo poziciją, galvodamas, kad šituo klausimu reikia tartis, nes kas gali paneigti, kad pasekmės dėl Graikijos klausimų gali dar tapti dar rimtesnės“, – sakė P. Narkevičius.

Kaip ELTA jau skelbė, Graikijos parlamento nariai pritarė griežtoms ekonominėms priemonėms, reikalaujamoms įgyvendinti mainais į 86 mlrd. eurų paramą iš euro zonos. Priimtuose teisės aktuose kalbama apie mokesčių ir pensinio amžiaus didinimą.

229 parlamentarai su siūlymais sutiko, 64 balsavo neigiamai, dar šeši susilaikė. Maždaug pusė neigiamų balsų pateikė valdančioji „Syriza“ partija.

Prieš prasidedant balsavimui savo nepasitenkinimą reiškė prieš taupymo priemones nusiteikę protestuotojai, į policijos pareigūnus svaidę padegamuosius sprogmenis.