„Klientų elgesys nesiskiria nuo vėlyvo rudens ar žiemos dabar. Jie iš tikrųjų labiau taupo, iš tikrųjų daugiau perka per akcijas. Net 27 procentai žmonių perka tik per akcijas šiuo metu“, – atskleidė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Prekybos tinklai jaučiasi nuolaidų išgelbėti, tačiau statistika to neatspindi. Balandį maisto prekių įmonių apyvarta buvo 7 procentais mažesnė nei pernai, tuo pačiu metu.
„Apie gegužės mėnesį kalbant, tai tikrai perkamoji galia, sakyčiau, netgi padidėjusi. Statistika vėl skelbia, kad ji kritusi. Kažkas čia yra netvarkoj“, – LNK žiniose teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Kol sumažėjusiu vartojimu verslininkams skųstis nereikia, gerai atrodo ir uždarbio rezultatai. Registrų centro duomenimis, pernai trys iš keturių prekybos tinklų sugebėjo pasididinti grynąjį pelną, kuris lieka atskaičius mokesčius ir išlaidas. „Norfos“ pelnas augo 9 procentais, iki kone 16 milijonų. „Iki“ džiaugėsi 7 procentais ūgtelėjusiu pelnu – iki 9 milijonų. „Maximos“ pelnas augo 4,5 procentų ir yra didžiausias – net 88,5 milijonai eurų. „Lidl“ savo duomenų dar neskelbė, o „Rimi“ patyrė nuostolį.
„Praėję metai iš tikrųjų buvo sudėtingi metai. Ir dėl karo Ukrainoje pradžios, ir dėl didžiulės infliacijos, ir dėl rekordinių elektros energijos, dujų kainų, dėl spartaus minimalaus atlyginimo kilimo. Visa tai, aišku, darė įtaką ir mūsų rezultatams“, – dalinosi „Rimi“ vadovas Vaidas Lukoševičius.
„Visumoj, pats procentas pelningumo sumažėjo. Jeigu užpraeitais metais buvo 2,45 procento pelningumo galutinio, tai praeitų metų – 2,3 procento. Aišku, nedaug, bet sumažėjo“, – situaciją komentavo „Norfos“ vadovas D. Dundulis.
„Pagrindinė priežastis – daugiau klientų. Pas mus į „Iki“ tinklą, iš tikrųjų, atėjo daugiau klientų. Kodėl jų atėjo? Dėl to, kad darėme pakankamai dideles, agresyvias akcijas“, – teigė V. Budrienė.
Anot ekonomisto, prekybos tinklų pelnus augina didžiulė infliacija. Pienas ir jo produktai per metus pabrango 50 procentų, o duona 40 proc. Kadangi gyventojai prekybos tinklams padėjo uždirbti, dabar ekonomistas ragina juos pasidalinti.
„Galėtų būti kažkokia deklaracija pasirašyta su Vyriausybe, kur būtų ribojamos tam tikros kainos, bent jau tam tikrą laikotarpį, bet tai daroma savanoriškai. Arba, sakykim, būtų sudaromas kažkoks prekių krepšelis, tarkim, penkiasdešimties būtiniausių prekių krepšelis ir jo kainos kuriam laikui būtų užfiksuojamos“, – mintimis dalinosi ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Rekordinį milijardo eurų pelną šiemet galintys uždirbti bankai iš valdžios jau sulaukė apynasrio. Prieš mėnesį bankams buvo įvestas vadinamas solidarumo mokestis. Finansų ministrė Gintarė Skaitė mano, kad bankų ir prekybos įmonių situacijos skirtingos.
„Bankų apmokestinimo klausimas buvo išspręstas ne per pelno apmokestinimą, bet, pirmiausia, per grynųjų palūkanų, pajamų apmokestinimą ir tai yra visiškai kitas modelis, ir kita situacija negu tradiciniuose verslo modeliuose, todėl papildomų sprendinių kituose sektoriuose, ten, kur pelnas yra generuojamas iš verslo sprendimų – imtis neketiname“, – aiškino ji.
Lietuvos banko vadovas teigė, kad pelningumas augo visose maisto produktų grandyse: tiek ūkininkams, tiek perdirbėjams, tiek prekybininkams, tad prekybos tinklų pelnai, anot jo, nėra išskirtinai dideli.
„Tiek praėjusiais metais, tiek ir už praėjusiais metais, mes turėjome stiprią vidaus paklausą. Kitaip tariant, buvo pakankamai daug pinigų, labai sparčiai augo darbo užmokestis ir žmonės galėjo pirkti ir pirkti“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Mūsų pelnas, ne joks viršpelnis, yra nuo kiekvienos kainos, nuo kiekvieno euro, be PVM – 2,3 cento. Ar tai yra viršpelnis? Galiu drąsiai pasakyti, tie 2,3 cento nuo 1 euro be PVM yra mažiau negu to verslo įmonių europinis vidurkis“, – aiškino „Norfos“ vadovas D. Dundulis.
„Pas mus tų milijoninių pelnų nėra ir mes iš savo pusės tikrai stengiamės suprasti savo pirkėjus, stengiamės padėti jiems sutaupyti ir pradedame įvairias programas, būtent siūlydami būtiniausių prekių krepšelius, tikrai geromis kainomis“, – pasakojo „Rimi“ vadovas V. Lukoševičius.
Ekonomistai mano, kad šiemet prekybos tinklams bus lūžio metai: dėl mažėjančio vartojimo – jų pelnas bus mažesnis nei pernai.
Pilnas reportažas per LNK:
