„Aš kviesčiau Vyriausybę inventorizuoti biudžeto lėšų panaudojimą. Pastaruoju metu vykstantis čekių skandalas įrodė, kad savivaldoje pinigai yra naudojami neefektyviai. Mes turime daug vidinių resursų, kuriuos suefektyvinus, mokestinės naštos verslui galbūt ir nereikės“, – trečiadienį konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė S. Leonavičius.

„Tai labai prašome Vyriausybės pagalbos ir dėmesio, kad mūsų verslai išliktų konkurencingi. (...) Ir prašome mažinti mokestine naštą verslui“, – pridūrė jis.

Taip pat VPPAR prezidentas teigė, kad Lietuvoje egzistuoja per daug biurokratinių apribojimų verslui. Pasak jo, šiuos apribojimus pašalinus, verslas užtikrintų tiek didesnius atlyginimus, tiek augantį eksportą.

„Biurokratinio aparato mažinimas, biurokratinių kliūčių, viso to, ką verslas neša ant savo pečių papildomai nuėmimas, kad mes būtume laisvesni. Nuimkite Lietuvos verslui nuo kojų pančius ir mes parodysime, ką galime. Tada ir mūsų darbuotojai uždirbs daugiau, mes eksportuosime daugiau“, – tvirtino jis.

VPPAR viceprezidentė: Vyriausybei kalbant apie naujus mokesčius, mažasis verslas patiria šoką

Vilniaus PPAR viceprezidentė Vyda Mozūriūnienė teigė, kad didžioji dalis mažo ir vidurinio verslo, kuris šiuo metu susiduria su mažėjančia paklausa ir augančiais kaštais, dabartinėje ekonominėje situacijoje nesugebėtų išsilaikyti, jeigu mokesčių reformos paketas būtų priimtas.

Anot jos, didžiosios dalies mažojo verslo grynojo pelno neužtektų kompensuoti išaugusius mokesčius.

„Šiandien dienai, kai mūsų Vyriausybė pradeda kalbėti naujas mokestines iniciatyvas, mažasis verslas patiria didžiulį šoką ir artėjančią visišką nežinomybę. Todėl, kad mažoji įmonė, kurioje dirba nuo 1 iki 10 ar 20 darbuotojų, kurių Lietuvoje iš 87 tūkst. įmonių yra net 77 tūkst. sugeneruoja viso labo iki milijono eurų apyvartą. Ir dažniausiai didžioji apyvartos ir pelno dalis tenka darbo užmokesčiui“, – sakė V. Mozūriūnienė.

„Jos atsiduria tarp dviejų girnapusių. Iš vienos pusės yra spaudžiamos kylančių kaštų, o iš kitos pusės krintančios paklausos. Ir tai „sumala“ juos į ploną sluoksnį, kur lieka 5 proc. grynojo pelno“, – pridūrė ji.

Taip pat, pasak jos, mažasis verslas nesugebėtų amortizuoti ir galimai artėjančio minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.

„Pakeltas MMA iššaukia didėjimą visų likusių atlyginimų labai stipriai. Niekas nenori gauti žemo darbo užmokesčio, todėl kaštai dažnai auga iki 30 proc. ir mažosios įmonės neturinčios kaip juos amortizuoti. Tada laukia arba darbuotojų skaičiaus mažinimas arba atsisveikinimas su verslu“, – pridūrė ji.

VPPAR viceprezidentė: Lietuvos verslo konkurencingumą mažina negebėjimas pasinaudoti regionams skirta ES parama

Pasak VPPAR viceprezidentės Lauros Aldonės, šio ekonominio nuosmukio laikotarpiu viena iš galimybių verslui išlaikyti konkurencingumą – pasinaudojimas Europos Sąjungos fondų parama.

Tačiau, pasak jos, yra susiduriama su problema nes regionų įmonės visiškai nėra pasiruošusios naudotis ES parama, nes nežinančios kas yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidos ar kodėl jos reikalingos.

„Pagrindinė problema, kad parama verslui vėluoja, o ES parama regionams negali būti įsisavinta, nes regionai nėra tam tinkamai pasiruošę. Įmonės nesupranta ir negauna tinkamų išaiškinimų, kaip deklaruoti MTEP išlaidas, nors tai yra viena iš pagrindinių sąlygų beveik kiekvienoje iš paramos priemonių, o dažnai net nesupranta, kas tai per išlaidos.

Pamačius, kad atlikti energetinį auditą, būtiną norint teikti paraišką paramai, reikės susimokėti apie 8 tūkst. Eur, dažnai domėjimasis parama čia ir pasibaigia. Ir niekam dėl to, išskyrus verslą ir vienijančias organizacijas neskauda“, – trečiadienį konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė L. Aldonė.

VPPAR viceprezidentė teigia, kad ES teikiamoje paramoje taip pat nepakankamai susitelkiama į pagalbą pramonės sektoriui užsiimančiam metalo ar medienos gamyba. Negana to, parama naujiems verslams suteikiama tik jei šie yra inovatyvūs startuoliai.

„Liūdina ir tai, kad didelis dėmesys skiriamas MTEP veikloms, tačiau tam, ko labiausiai reikia Lietuvos pramonei, kaip pvz. medienos, metalo apdirbimui ar baldų gamybai, įrangos įsigijimui, paramos nebeliko. Nebeliko ir paramos verslo pradžiai, išskyrus inovatyviuosius startuolius ir vadinamųjų „Spiečių“ klientus.

Nėra galimybių kurtis naujiems verslams kaimo vietovėse ir miestuose, išskyrus lengvatines paskolos, bet jas be galo sudėtinga gauti ir verslas turi laiduoti savo nuosavu turtu“, – aiškino ji.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją