Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ prekybos analizės vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius dėsto, jog akcijos – viena reikšmingiausių priemonių padidinti pardavimus.
„Akcijos yra turbūt labiausiai pirkimus skatinanti priemonė Lietuvoje, ypač aktyviai taikoma nuo 2008 m., kai prasidėjo krizė ir prekybos centrai įsivėlė į beprotišką akcijų karuselę. Iš 2013 m. statistikos matome, kad akcijų metu buvo gauta 40 proc. greito vartojimo prekių apyvartos. Kalbu ne tik apie maisto, bet ir pramonines prekes, pavyzdžiui, valymo, skalbimo miltelius, kremus“, - dėsto A. Urbonavičius.
Jis sako, jog tokia statistika paneigia mitą, kad išpardavimai yra daromi prekėms, kurių tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos.
„Pagal pirkėjų elgesį matome, kad jie kai kurias prekių kategorijas yra linkę pirkti tik akcijų metu, tai yra ilgiau negendantys produktai, kurių atsargas žmonės kaupia. Pirkėjai renkasi jiems patinkančius gaminius, neieško pigiausių prekių, tačiau kai kurių produktų apyvartos sustoja, kai jos yra neakcijuojamos – žmonės laukia akcijų“, - įžvalgas dėsto A. Urbonavičius.
Taip pat akcijų metu daug parduodama ilgai negendančių produktų, pavyzdžiui, aliejų, miltų, alkoholinių gėrimų, ledų, higienos reikmenų.
Mažiausiai apyvartos per akcijas surenka tokie gaminiai kaip kramtomoji guma (10 proc.), pienas (13 proc.), desertai šaldytuvuose (14 proc.) ir kiti panašūs pieno ir konditerijos gaminiai.
Akcijas planuoja iš anksto
„Akcijos planuojamos kiekvienais metais, mes nustatome, kada ir kokiam gaminiui turėsime nuolaidų. Jos retai yra siejamos su besibaigiančiu prekių galiojimu ar išpardavimu, bet negaliu sakyti, kad tokiomis galimybėmis rinkoje nesinaudojama“, - kalbėjo M. Vaiciukevičius.
Jis dėsto, kad organizuojamos nuolaidų akcijos turi du tikslus: maloniai nuteikti esamus pirkėjus ir sudominti tuos, kurie dar nėra nuolatiniais klientais arba dažniau perka kitus gaminius.
Paprastai per metus vyksta keletas akcijų, tačiau kaip dažnai jos organizuojamos, gamintojai neatskleidžia dėl komercinės paslapties.
„Gaminio akcijų nedarome tuomet, kai jo paklausa yra mažesnė, nes nesusidaro pakankamai ragautojų. Pastebime, kad gaminių suvartojimas per metus stipriai nekinta, tačiau jis pasiskirsto tarp skirtingų gaminių. Pavyzdžiui, vasarą dažniau valgoma ruginė duona, gal ji labiau tinka prie mėsos, šašlykų, o bandelių – priešingai, valgoma mažiau, - dėsto M. Vaiciukevičius. - Pardavimams įtakos turi prieššventiniai laikotarpiai, kai žmonės nori išsileisti pinigus, matome skirtumų ir mėnesio eigoje, kai išmokamos algos ar avansai - pardavimai paauga.“
Bendrovės pardavimų vadovas sako, jog įmonė didesnę žmonių perkamąją galią pastebi ir pasibaigus šildymo sezonui, kai žmonės vartojimui gali išleisti daugiau.
Tačiau rinkos specialistai pastebi ir kitą tendenciją - pirkėjai Lietuvoje prie nuolaidų akcijų pripranta vis stipriau, tai fiksuoja bendrovė „Nielsen“.
„Prekių apyvarta, gaunama akcijų metu, nuo 2008 m. ėmė didėti. Šią tendenciją stebime visoje Centrinėje ir Rytų Europoje. Reikia pasakyti, kad Lietuvoje akcijų gyliai ir pločiai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, siūlomos ne 5-10 proc., o 30-40 proc. nuolaidos plačiam gaminių spektrui ar kategorijai, tarkime, taikoma 30 proc. nuolaida visai kavai. Vakarų Europoje dažniau matome pavyzdį, kai akcijuojami pavieniai produktai“, - dėsto A. Urbonavičius.
