Iš viso „Vičiūnų grupė“ per metus pagamina apie 120 tūkst. tonų maisto produktų: be surimio gaminių taip pat ruošiami žuvies produktai, kepama duona. Grupėje dirba 7 tūkst. darbuotojų.
Per 22 metus nuo verslo pradžios V. Matijošaitis su L. Skierumi atidarė devynis fabrikus, kurie įsikūrė ne tik Lietuvoje, bet ir Ispanijoje, Estijoje bei Rusijoje. Iš viso įmonėje gimsta apie 3 tūkst. rūšių skirtingų produktų, kurie keliauja į 40 pasaulio šalių.
Fabrike, kuriame gaminamos krabų lazdelės, dirba apie 600 žmonių. Dirbama pamainomis, nes įrenginiai įjungti visą parą penkias dienas per savaitę.
Krabų lazdelių gamybai pirmiausia reikalingas surimis (žuvies baltymas). Į Plungę jis atkeliauja supakuotas po 10 kg gabalais iš Aliaskos (JAV), Tailando, Japonijos.
V. Matijošaitis pasakojo, kad surimį gamina tik tos valstybės, kurios gali pasigirti gausiais žuvies ištekliais.
Sugauta žuvis laivuose ar prie pat krantų esančiuose fabrikuose paverčiama filė, kuri sumalama. Vėliau masė centrifūgoje sukama, kol atskiriamas baltymas. Gaminant surimį žuvies išeiga 20-30 proc.
„Kaip sakome, krabų lazdelėse yra daugiau žuvies nei žuvyje žuvies“, - juokavo V. Matijošaitis.
Kiekvienai šaliai - sava krabų lazdelių spalva
Kaip aiškino verslininkas, surimis yra vienas iš žuvies vartojimo būdų, itin populiarus Japonijoje. Nors Lietuvoje populiariausios iš surimio gaminamos krabų lazdelės, kitose šalyse daug parduodama žuvų rutulėlių, kepsnelių ar netgi pudingų iš surimio. Pavyzdžiui, japonai produktų iš surimio naudoja apie dešimt kartų daugiau nei lietuviai.
Prieš pradedant gaminti krabų lazdeles darbuotojai pagal turimus receptus pasveria reikiamas žaliavas. Krabų lazdelių gamybai, be surimio, naudojamas kiaušinio baltymas, druska, cukrus, aliejus, kviečių ar bulvių krakmolas, įvairūs krabų aromatai ir dažikliai.
Kaip pasakojo „Vičiūnų grupės“ valdybos pirmininkas V. Matijošaitis, įmonėje naudojami trijų rūšių dažikliai – paprikos (oranžinė), karminas, pagamintas iš vabzdžių košenilių (raudonas) ir pomidoro (raudonas).
Pasirodo, skirtingų šalių klientai pageidauja skirtingų spalvų krabų lazdelių.
Rusai ir anglai pripažįsta tik raudonas krabų lazdeles, prancūzai – oranžines. Ispanai parduotuvėse perka sušaldytas tik raudonas krabų lazdeles, o atšaldytas – tik oranžines. Lietuviškose parduotuvėse - karminu nuspalvintos lazdelės su nedidele paprikos spalvos priemaiša.
O štai vokiečiams tenka daugiau dėti iš krabų pagaminto aromatizatoriaus, mat jie mėgsta stipresnį kvapą. Tuo metu anglams maišoma daugiau cukraus. Jie mėgsta saldesnes krabų lazdeles.
Paruošus visas reikiamas sudedamąsias dalis išmaišoma vientisa masė, kuri keliauja į formavimo aparatą. Čia 90 laipsnių temperatūroje produktas išverda ir formuojamas į juostą, kuri supjaustoma į krabų lazdeles.
Supakuotos krabų lazdelės keliauja per svorio ir metalo kontrolę. Vėliau – produkcija pasterizuojama.
„Vis juokauju, kad mūsų pagrindiniai konservantai krabų lazdelėse yra pasterizacijos temperatūra ir laikas“, - teigė V. Matijošaitis.
Užkariavo prancūzų ir britų prekybos centrus
Atšaldyti produktai galioja 2 mėnesius, laikant 0-6 laipsnių temperatūrojė. Sušaldytą produkciją -18 laipsnių temperatūroje galima laikyti 1,5 metų.
Verslininkas pasakojo, kad aktyviausiai darbas gamykloje verda prieš Kalėdas ir Velykas. Taip pat sunkus ir atostogų nežadantis vasaros sezonas, kai krabų lazdelių suvartojimas itin išauga Prancūzijoje, kur keliauja produkcija iš Plungės.
V. Matijošaičio teigimu, „Vičiūnų“ gamykloje surimio gaminių spektre įvairios kokybės produkcija. Surimio krabų lazdelėse gali būti nuo 25 proc. iki 57 proc.
Plungėje pagaminta produkcija pasaulyje platinama ir su kitais prekių ženklais. Pavyzdžiui, lietuvišką produkciją perka prancūzų pardavėjas „Carrefour“. Taip pat lietuviška produkcija nuo pernai parduodama Didžiojoje Britanijoje veikiančio prekybos centro „Sainsbury's“ pakuotėje.
Šiuo metu įmonė nusitaikė įžengti į kelias Lietuvos verslui menkai pažįstamas rinkas – Braziliją, Kiniją, Bankoką, Taivanį.
Japonijai Lietuvos įmonė jau pradėjo tiekti savo produkciją.
„Europoje jaučiamės gana tvirtai - labai sklandžiai dirbame su Čekija, Rumunija, Prancūzija, Italija, Vokietija, su visomis Rytų šalimis. Jei lietuviška maisto produkcija prekiaujama pusšimtyje pasaulio valstybių, tai rodo jos kokybę ir konkurencingumą. Šiuo metu daug dėmesio skiriame Azijos ir kitų pasaulio regionų šalims“, - teigė „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas V. Matijošaitis.
