DELFI TV laidoje „Gyvai“ apie tokią alternatyvą kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, pripažinęs, kad pats pensiją kaupia minimaliai – tik 2 proc. „Sodros“ įmokų.
Ministro teigimu, šiuo metu dėl antrosios pensijų pakopos viešoji erdvė „labai įsiaudrinusi“:
„Daug žmonių dalyvauja, veikia didelės sumos pinigų ir tikrai yra akivaizdus fondų valdytojų komercinis interesas užtikrinti, kad kiek galima daugiau pinigų dalyvautų“.
Anot L. Kukuraičio, gaunantiems dideles pajamas kaupti pensijų fonduose apsimoka.
„Kas gauna mažas pajamas, yra labai didelė rizika, net jei esi aktyvus ir kaupi pagal formulę 2+2+2 (t. y. ne tik „Sodros“ įmokomis, bet prisidedant ir savo atlyginimu, ir gaunant įmoką valstybės biudžeto, – aut. past.), nesukaupti tos sumos, kad gautum išsipirkti anuitetą, kuris užtikrina pensijos mokėjimą iki pabaigos“, – aiškino ministras.
Kadangi daugelis nesurinks reikiamos sumos (tokių gali būti apie 400 tūkst.), reikia atnaujinti diskusiją, ar kiekvienam žmogui apsimoka dalyvauti antroje pensijų pakopoje.
Esą dėl to Vyriausybė ir planuoja „atverti duris iš naujo permąstyti“, ar rinktis maksimalų kaupimą, ar grįžti į „Sodrą“ ir susigrąžinti teisę į tokią jos pensiją, kuri nebūtų sumažinta dėl kaupimo.
Politikas pripažino, kad jo paties prognozuojama „Sodros“ pensija dėl kaupimo fonde sumažės apie 15 proc. ir abejojo, ar sukauptas turtas kompensuos šį praradimą.
Paklaustas, ar pats rinktųsi maksimalų kaupimą, ar jį visai sustabdytų, L. Kukuraitis leido suprasti, kad kaupimą stabdytų:
„Kai bus atvertas langas, mąstysiu. Bet šiuo metu vis labiau suvokdamas mūsų sistemos, ypač jei bus palikta mokėti iš „Sodros“ tie 2 proc., kurie keliauja į kaupiamąjį fondą, žinodamas, kad šiuo metu kažkokiam asmeniui tai būtų pensija, aš rinkčiausi solidarumą.“
Viena iš alternatyvų – rezervas
Jeigu po permainų daliai gyventojų „Sodros“ pensijos grįš į tokį lygį, kuris jiems būtų apskaičiuotas nekaupiant pensijos fonduose, tai kas bus daroma su juose jau sukauptu turtu?
„Kadangi tai yra mano turtas, tai yra asmens turtas, mano valia keliauti į „Sodrą“ ir tai galėtų būti arba „Sodros“ rezervas... Dar iš tiesų mąstoma, nes kol kas nepatvirtinta „Sodros“ rezervo tvarka. Tai arba į „Sodros“ rezervą atsiremti kriziniais laikotarpiais, arba tai galėtų eiti į sistemą kaip išlaidos didinti pensijas dabar jas gaunantiems asmenims. Tai yra vienas iš siūlymų“, – aiškino ministras.
Jis patikino, kad gyventojų turto perkėlimui į „Sodros“ rezervą negalėtų būti jokios prievartos, to neleistų galiojantys įstatymai.
„Šiuo metu, aišku, užduotas klausimas Teisingumo ministerijai ir ji vertina teisinius sprendimus, ką daryti su tais, kurie nei eis toliau kaupti į antrą pakopą aktyvesnę, nei grįš į „Sodrą“, ką daryti su tais resursais, ką daryti su žmonėmis, nes neapsimoka daugeliui ir čia reikia padėti žmonėms.
Teisingumo ministerija ieško sprendimo teisinio, bet kol kas kadangi tai yra privati nuosavybė, galima sakyti, tokio kieto teisinio pervedimo taip neturėtų įvykti“, – komentavo L. Kukuraitis.
Jis prisipažino, kad pagal „Sodros“ duomenis, dabar jo prognozuojama pensija būtų kiek daugiau nei 430 Eur.
„Ar aš iš to išgyvenčiau? Dabar mano pajamas dalinant visiems šeimos nariams gyvenu už mažesnę sumą. Net su ministro alga padalinus ją septyniems asmenims (ministras su žmona augina penkis vaikus, – aut. past.) būtų mažiau. Taigi tam tikri išgyvenimo įgūdžiai yra.
Bet tikiu, kad pensija bus didesnė. Ne dėl to, kad ėmiau ministrauti, bet dėl to, kad ėmėmės priemonių ir kad visos valdžios imsis ir ta ateitis bus šviesesnė“, – vylėsi ministras.
Nuogąstauja dėl emigrantų
„Gerai, jeigu dalis žmonių sąmoningai tokį sprendimą (nutraukti kaupimą, – aut. past.) pasirinktų. Bet dalis žmonių emigravę, jie grįš ir pamatys, kad staiga pinigų nebelikę pensijų fonde, lėšos staiga iškeliavo į rezervo fondą vien dėl to, kad žmogus nespėjo išreikšti valios.
Čia matome didžiulę riziką, kad yra 400 tūkst. ar 700 tūkst. emigravusių gyventojų, na ir iš jų lėšos realiai būtų paimtos, nes jiems nebūtų galimybės tą valią pasakyti ir kokiu nors kitu būdu išreikšti. Šioje vietoje daliai žmonių gali atrodyti, kad tai yra lėšų nusavinimas – grįžta po 10 metų į Lietuvą ir pinigų nelikę“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, reikia gerbti gyventojų valią, jų pačių priimtus sprendimus – ar kaupti papildomai, prisidedant savo lėšomis, ar kaupimą stabdyti.
„Siūlytume apsvarstyti, kad situacijų gali būti įvairių, kad paskui žmonės nesakytų, kad valstybė nacionalizavo mano lėšas, žmogus nepareiškė papildomo kaupimo valios, nors jis techniškai negalėjo padaryti“, – kalbėjo Š. Ruzgys.
Jo nuomone, keičiant pensijų kaupimo tvarką viena iš rizikų yra ta, kad bus nukirsti saitai su emigravusiais gyventojais:
„Šiuo metu tos lėšos yra žmogaus nuosavybė, jos visiškai neliečiamos ir paveldimos. Dalis žmonių, kurie yra ne Lietuvoje, kažkada grįš ir to sprendimo bus nepadarę. Jei tai bus automatinis mechanizmas, emigrantų atžvilgiu būtų nacionalizacija, matome nemalonią situaciją.“
Asociacijos vadovas teigė, kad jis būtų linkęs siūlyti panašų sprendimą, kuris pasiūlytas 2013 m. Tada kaupimą sustabdžiusių asmenų turtas liko pensijų fonduose. Tiesa, jiems taip pat nebuvo atstatyta pensija iki to dydžio, kuri būtų buvusi, jei kaupimas nebūtų pradėtas.
„Mūsų pozicija būtų tokia, labiau sveikintina ir labiau siūlytina, bet čia aišku politinis sprendimas“, – komentavo jis.
