Didesnio kainų mažėjimo galime nesulaukti
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, kainos sumažėjo 0,2 proc. Valstybės duomenų agentūra pranešė, kad per mėnesį vartojimo prekių kainos sumažėjo 0,4 proc., tačiau paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc. Metinė infliacija siekia 11,7 proc.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko mes turėjome tą defliaciją ir dėl ko ta infliacija mėnesinė labai sumažėjo pastaraisiais mėnesiais, yra atpigusi energetika. Tai yra pagrindinis veiksnys, nes, jeigu žiūrėtume pagal grupes, tai yra atpigę degalai, atpigusi šiluma ir atpigusi elektra. Klausimas dabar, ką mes matysime vasarą, irgi priklausys nuo to, kas bus su energetikos kainomis ir kas bus su kitu, tokiu sezoniniu veiksniu, daržovių, uogų, vaisių kainomis.
Kol kas, sakyčiau, birželio pradžioje dar yra ženklai, kad turėtų būti tas sezoniškas daržovių pigimas, tai yra švieži agurkai, pomidorai ir panašiai, plius turime tai, kad degalų kainos nelabai pasikeitusios nuo gegužės yra. Tai, sakyčiau, labai tikėtina, kad birželį mes matysime infliaciją mėnesinę arti nulio arba gal net ir mažą defliaciją. Tikrai gali būti birželį“, – Delfi TV laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, liepą dažnai pinga daržovės ir uogos, tačiau sausra galėjo šiemet pakišti koją. Nežinia, ar derlius išties bus geras.
„Dėl liepos ir rugpjūčio nes toks užtikrintas, kalbant apie rudenį ir žiemą, sakyčiau, labiau tada jau pradės veikti tie veiksniai, kad vis tiek turime pakankamai atsargias nuotaikas eksporto rinkose, turim šiek tiek neigiamas nuotaikas darbo rinkoje, tai bazinė infliacija irgi bus gerokai mažesnė. Sakyčiau, rudenį mes matysime istorinius pokyčius, kai mėnesinė infliacija būdavo arti nulio, bet, kad eitume į gilesnę defliaciją, man atrodo, kad dar per anksti apie tai kalbėti“, – aiškino jis.
Per metus labiausiai brango maistas, sako ekonomistas. Žiūrint į ateitį, tikėtina, kad grūdinės kultūros maisto produktai galėtų ateityje atpigti: tam darys įtaką nukritusios energetikos bei grūdų kainos.
Perkamoji galia atsitiesia, bet optimizmas ne
Kaip pastebi ekonomistas T. Povilauskas, „Sodros“ duomenys rodė, kad balandį vidutinis darbo užmokestis buvo apie 12 procentų didesnis negu prieš metus, o metinė infliacija Lietuvoje gegužę jau buvo apie 11 procentų. Tai reikštų, kad pajamų augimas jau tampa didesnis negu infliacija.
„Atpigo degalai, šiluma, elektra. Tai labiausiai jaučiasi tiems, kas turi automobilius. Turbūt bet kas, kas važinėjame su vidaus degimo varikliu, galime pasakyti, kad už tą patį dyzeliną jau išleidžiame per mėnesį keliolika ar keliasdešimt eurų mažiau negu prieš metus, tai tie pinigai gali būti kitur išleidžiami. Šitoje vietoje yra palengvėjimas“, – teigė jis.
Jis prognozuoja, kad antrą pusmetį metinis pajamų augimas išliks didesnis nei infliacija. Dėl to, turinčių darbą gyventojų perkamoji galia turėtų didėti.
„Yra esminė sąlyga tai, kad žmogus turėtų darbo vietą“, – pabrėžė T. Povilauskas.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad vartojimas taip pat priklauso nuo to, ko žmogus tikisi. Spėjama, kad optimizmas antrąjį pusmetį ne itin atsigaus.
„Jeigu matai, kad nedarbas yra šiek tiek padidėjęs, matai, kad kažkas yra praradę darbus, ypač, kas dirba pramonėje, tai, kad kainos sumažėja, nebūtinai reikš didesnius pirkimus. Mažmeninei prekybai, vis tiek pastarieji pusė metų buvo, pavadinkime, prastoki, nes yra realus mažmeninės prekybos nuosmukis. Priklausomai nuo kategorijos, ten gali būti ir nuo 0 iki 10-15 procentų, bet, manau, kad mes tokio nuosmukio nebematysime ir matysime tokius šiek tiek gražesnius skaičius. Perkamumas turėtų šiek tiek atsigauti“, – teigė T. Povilauskas.
Anot jo, taip pat galime tikėtis pigesnių importuojamų prekių, nes atpigo transportavimo kaštai.
„Nuolaidų po truputį daugėja, girdime kalbas ir iš užsienio, kad tikrai tos nuolaidos yra padidėjusios ne pirmo būtinumo prekėms, tai, jeigu tas atsirastų ir Lietuvoje antrame pusmety, tai galimybės įpirkti – jos būtų pakankamai geros. (...) Pradedant visokia buitine įranga, sporto inventoriumi, aš manau, kad tų nuolaidų bus. Ten tikrai galima bus laukti tų įdomesnių pasiūlymų, bet labai daug lūkesčių nedėčiau. Svarbiausia, kad kainos stabilizuojasi, o tai, kas labiausiai išbrango – energetika, ji yra atpigusi. Yra labai daug prielaidų sakyti, kad už šilumą mokėsime mažiau negu praeitą žiemą “, – teigė pašnekovas.
Tiesa, defliacija gegužę užfiksuota tik prekių kategorijoje, paslaugos ir toliau brango. Kaip teigia ekonomistas, paslaugų kainos toliau augs, bet lėčiau.
„Vis tiek, darbo kaštai – jie yra didėjantys. Taip, lėčiau, tas augimas silpnės, bet, vėlgi, žinome, kad nuo kitų metų sausio bus MMA didinamas 10 procentų, tai augimas tiesiog sulėtės“, – teigė T. Povilauskas.
Atostogoms netaupoma
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pasakojo, kad Lietuvos gyventojai, net ir patys taupiausi, taupyti nustoja per dvi progas – Kalėdas ir atostogas.
„Tą rodo mūsų analizė jau ne vienerius metus ir šitas tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma žmonių planuoja atostogas ir jas turės. Tik vienas dalykas, kuris išryškėja vis labiau, kad ruoštis atostogoms reikia vis anksčiau, tai yra tiek ieškant kažkokių geresnių pasiūlymų, tiek atidedant pinigus. Kai kurie sako, kad net likus pusmečiui pradeda po truputį atidėlioti pinigus, tačiau, jau išvykę atostogų arba atostogaudami, didžioji dauguma lietuvių sako, kad išleidžia dvigubai daugiau negu išleistų ne atostogų metu. Tai rodo, kad yra sukauptas tas rezervas ir yra noras atsipalaiduoti.
Vasara toks laikotarpis. Ir šildymo kainos sumažėjo, ir galima kažkiek atsipūsti dėl kuro kainų, tačiau tie, kas turi paskolas, o tokių, kurie turi būsto įsiskolinimus, Lietuvoje yra arti 20 procentų, tai jie atsipūsti kol kas negali ir, turbūt, laukia tos išganingos naujienos, kuomet pradės mažėti palūkanos“, – pasakojo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Banko apklausos duomenimis, lyginant su 2022 m., 5 proc. punktais sumažėjo teigiančių, kad atostogoms iš anksto netaupo. Kai kurie keičia pasirinkimus: 30 proc. gyventojų nurodo atsisakantys tolimesnių kelionių, 28 proc. teigia, kad per atostogas stengsis išleisti mažiau nei įprastai.
Vis dėlto J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad beveik 10 procentų žmonių sako: aš tikrai esu nusiteikęs paatostogauti, netaupyti, nes nelabai žinau, kaip čia bus ir sunku man prognozuoti ateitį. Tą lemia emocinė būsena, matyta ir prieš kalėdinį laikotarpį.
„Įsijungia kažkoks kitoks emocinis, sakyčiau, aspektas, kuomet sako, kad infliacija didelė, nežinau kiek tai tęsis, tas ekonominis neapibrėžtumas mane verčia nerimauti ir aš geriau šiandien išleisiu tuos pinigus, pagyvensiu šia diena, ką atskleidžia ir atostogų tyrimas“, – dalinosi J. Cvilikienė.
Tačiau, ar tai yra finansiškai atsakinga ir protinga? Verslas kalba, kad ruduo turėtų būti sudėtingas, nerimaujama dėl galimos atleidimų bangos, o paskolos toliau brangsta. Pasak finansų ekspertės, retas, kuris esame racionalus, kai kalbame apie savo finansus. Ypač atostogų metu.
„Tarptautiniai vertintojai vertino Lietuvos ekonomiką, davė tokių visai optimistinių pažadų, kad ji atsigaus rudeniop ar žiemos metu ir turbūt pavargę daugelis yra nuo tų prognozių. Tikrai mes turėjome sukrėtimą po sukrėtimo: karantinas, karas, infliacija – labai daug išbandymų, kuomet tikrai buvo ir to pataupymo, ir tokio rezervuoto požiūrio, galų gale tenka daugeliui ir priimti sprendimą kažkiek laiko pailsėti.
Ar tai yra racionalu? Vėl turėtume grįžti prie pagrindų. Jeigu aš turiu įsipareigojimų ir žinau, kad ruduo man bus sudėtingas, ir aš neinvestavau į tai, kad mano šildymo sistemos ir kiti dalykai būtų pigesni, tai, turbūt, išlaidauti nevertėtų ir rinktis Lietuvą būtų patartina. Lietuvos ežerus, net ne Lietuvos pagrindinius kurortus.
Bet ir vėl, negali sakyti, kad niekada neatostogauk. Mes žinome, kad psichologinė sveikata irgi yra labai svarbi ir, jeigu žmonės yra pasirūpinę ta ateitimi, neturi kažkokių įsipareigojimų ir pradelstų mokėjimų, tai irgi yra investicija į gerą savijautą, bet tai neturėtų būti, jokiu būdu, kad aš grįžtu po atostogų ir nebežinau, ką daryti ir kaip vaikus rudenį į mokyklą išleisti ar kažkaip pasiruošti tam sudėtingesniam laikotarpiui“, – teigė J. Cvilikienė.
Ekonomistas T. Povilauskas prideda, kad kelionių yra padaugėję, bet ne pačioje Lietuvoje,
„Gal per brangu, gal esame išsiilgę užsienio, kas normalu yra. (...) Kol žmogus turi pastovų darbo užmokestį, tol jis gali ir atostogauti, ir galvoti. Jeigu išauga nerimas arba netenkama darbo – viskas lūžta. Tai, šioje vietoje, stebėsime tuos duomenis, kas bus, ypač, su mūsų pramone“, – teigė jis.
Nerimas dėl rudens
Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų didinimas, tikėtina, vis dar nesibaigė. Dar vieną pakėlimą galime matyti rudenį, o tai pabrangins ir už būstą mokamas paskolas. Anot J. Cvilikienės, didžiajai daliai gyventojų tai nėra itin skausminga, kadangi vartojimo paskolos dažniausiai sudaromos su fiksuotomis palūkanomis, tačiau apie 17 proc. gyventojų, kurie turi būsto paskolas, turi pergalvoti savo finansus.
Anot jos, šioje vietoje viskas taip pat priklauso nuo darbo rinkos.
„Čia toks griaustinis už tvoros: kažkam yra blogai, bet man dar kol kas yra gerai. Bet kai prasidės atleidimai, o mes girdime apie vienos įmonės užsidarymą, apie kitos įmonės užsidarymą, apie pramonės įmonių sunkumus ir kažkokius stabdymus, tai būtent tas gali pradėti bloginti nuotaikas. Kol kas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, nors jis nėra blizgantis, bet jis yra vienas geriausių Europos Sąjungoje“, – aiškino pašnekovė.
Anot jos, nors lietuvių optimizmas kartais yra sunkiai paaiškinamas, tačiau kol kas jis yra pakankamai geras ir didžiajai Lietuvos gyventojų daliai „neskauda“ dėl palūkanų didinimo. Kas skolinasi daugiausiai ir kam bus sudėtingiausia?
„Paskolas turi didmiesčių gyventojai, darbingo amžiaus gyventojai, dažnai šeimas neseniai sukūrę gana jauni žmonės, tai negali pasakyti, kad jie yra žemesnėje vidurinėje klasėje. Tai gali tikrai būti vidurinės klasės atstovai, kurie moka tas paskolas laiku, bet kas nutiko per šitą laikotarpį, kuomet mes turėjome kylančias kainas, palūkanų augimą, tai, kad vidurinės klasės atstovai turėjo pradėti skaičiuoti. Ilgą laiką ekonomikos pakilimo laikotarpyje matėme, kad jie vis daugiau gali sau leisti: vis daugiau pramogų, nebūtinų prekių, kelionių. Na, savaitgalis Romoje buvo, turbūt, jau tas pats, kas savaitgalis pas tėvus. Tai dabar jau taip nėra. Jų pajamos mažėja, jų perkamoji galia mažėja ir tenka tikrai perdėlioti biudžetus vidurinės klasės atstovams“, – teigė J. Cvilikienė.
Kaip pataria finansų ekspertė, taupymas turi būti nuoseklus, nereikia blaškytis ekonominiuose cikluose.
„Vadovėliai sako, kad 3-6 mėnesių išlaidų dydžio rezervas turėtų būti finansiškai stabilaus namų ūkio sąskaitoje. (...) Tai labai svarbu būtų žinoti, kad mes esame pasirūpinę ilgalaike kažkokia savo ateitimi, trumpalaikių rezervų būtinai mes turėtume turėti ir pasiskaičiuoti, kokios bus būtinosios išlaidos. Gera naujiena – mažiau už šildymą mokėsime. Galbūt ir už elektrą. Gal tai padės padengti paskolų įmokas tiems, kurie jų turi. Na, o tiems, kurie jų neturi, atrodo, kad, darbo vietą turintiems, nebus toks sudėtingas tas ruduo ir žiema“, – teigė J. Cvilikienė.
