Iki šiol TVF leido partneriams iš Europos vykdyti „konstruktyvias derybas" su Atėnais dėl to, kokias reformas turėtų įvykdyti šalis mainais į 7,2 mlrd. eurų finansinę paramą.
Graikijai lėšos būtinos, norint išvengti nemokumo dėl įsiskolinimų, tačiau šalies pareigūnai atsisako derinti griežtesnes reformas ir taupymo priemones, kurių reikalauja TVF, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija.
Po kelių Briuselyje vykusių nesėkmingų derybų sesijų TVF, paskatintas savo vadovės Christine Lagarde, pakeitė savo toną ir reiškia nepasitenkinimą dėl neryžtingų Europos ir Graikijos veiksmų.
Pirmuoju tokio nepasitenkinimo ženklu tapo TVF atstovo spaudai Gerry Rice pasisakymas: „Vis dar liko nemažai didžiulių skirtumų visose svarbiausiose srityse".
„Pažangos pasiekėme tik kiek sumažindami šiuos skirtumus. Tai dar toli gražu nėra susitarimas", - kalbėjo jis reporteriams.
Kai tokie žodžiai jokios naudos neatnešė, praėjus trims dienoms, sekmadienį, vyriausiasis TVF ekonomistas Olivier Blanchardas padidino įtampą, paraginęs Europą imtis „sunkių sprendimų" ir sutikti mažinti Graikijos įsiskolinimus, nors tokį žingsnį euro zonos pareigūnai savo rinkėjams galėtų sunkiai paaiškinti.
Dar antradienį Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras šiurkščiais žodžiais apkaltino TVF dėl graikų skolų krizės ir pareiškė, kad fondui tenka „kriminalinė atsakomybė dėl šiandienos padėties".
„TVF nori suintensyvinti spaudimą Europai. Žaidimas baigiasi, kiekvienas nori žengti paskutinį savo žingsnį, - teigia buvęs TVF valdybos narys Andrea Montanino. - TVF pinigus praras pirmasis, todėl fondas bando padaryti viską, kad savo išteklius išsaugotų".
