„Stebime emigrantų pinigų srautų padidėjimą. Bent jau šiuo metu. Ir 2015 metais, matyt, irgi galime tikėtis gerokai ženklaus šio srauto, ir tai garantuos vartojimo dinamiką“, - antradienį Seime, svarstant kitų metų biudžeto projektą, teigė finansų ministras.
Manoma, kad šiemet užsienyje dirbantys šeimos nariai artimiesiems Lietuvoje perves apie 6 mlrd. litų.
Valdančiųjų partijų vadovai pirmadienį svarstė, ar reikia atimti socialines pašalpas ir kompensacijas už šildymą iš žmonių, kurie gauna finansinę paramą iš emigrantų. Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad perlaidos negali tapti kliūtimi gauti valstybės paramą.
Valstybinė mokesčių inspekcija su savivaldybėmis žada keistis informacija apie valstybės remiamų žmonių pajamas.
DELFI primena, kad Lietuvos banko duomenis, 2013 m. privačių asmenų perlaidos į Lietuvą buvo 5,3 mlrd. Lt, 2013 m. pirmąjį pusmetį jos sudarė 2,2 mlrd. Lt, o 2014 m. per tą patį laikotarpį buvo 2,7 mlrd. Lt. Taigi vien per pirmąjį pusmetį į Lietuvą atkeliavo 0,5 mlrd. Lt daugiau pinigų nei pernai.
Taigi, panašu, kad šiemet gimtinėje likusiems artimiesiems emigrantai perves rekordinę sumą pinigų.
„Vienareikšmiškai, šie metai bus rekordiniai. Tai siejama ir su augančiu emigrantų skaičiumi. Taip pat gali būti, kad dalis emigrantų, kurie planuoja kažkada grįžti, siuntė pinigus ir investavo į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje dar prieš euro įvedimą. Tai matyti ir iš perlaidų dydžio", - DELFI sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, apie 5 proc. BVP sudarančios emigrantų perlaidos labai reikšmingai papildo Lietuvos gyventojų kišenes.
Lietuvių į gimtinę siunčiamos perlaidos yra vienos didžiausių pagal BVP santykį Europoje.
Praėjusiais metais DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad pinigine parama iš emigravusių artimųjų pasigirti gali tik kiek daugiau nei 21 proc. išvykusių artimųjų turinčių gyventojų.
Beje, „Spinter tyrimai“ pastebi, kad dažniau finansinės paramos sulaukia dviejų kategorijų gyventojai. Pirmoji kategorija – vaikus ar anūkus svetur išleidę vyresnio amžiaus respondentai. Antroji – didelėmis algomis viliojančioje Norvegijoje įsitaisiusių emigrantų artimieji.
Apklausos duomenimis, pusė finansinę paramą iš emigravusių artimųjų gaunančių gyventojų sulaukia ne daugiau kaip 500 Lt/mėn. 23,5 proc. nurodė solidesnę sumą – tarp 501 ir 1000 Lt.
Daugiau negu pusė finansinę paramą iš emigrantų gaunančių apklausos dalyvių nurodė, jog be finansinės paramos iš užsienio jie nebegalėtų pragyventi.