Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį laukia įtemptos ir sudėtingos derybos, nes nesutariama, kaip padėti skolų prislėgtai Graikijai ir išlaikyti pasitikėjimą euru. Dviejų dienų viršūnių susitikimo išvakarėse buvo imtasi diplomatinių pastangų siekiant išspręsti šalių nesutarimus dėl to, ar pasiūlyti Graikijai bendrą pagalbą, tačiau jos nebuvo sėkmingos.
Tuo tarpu tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings" sumažino Portugalijos ilgalaikio kredito reitingą, kuriam buvo nustatyta neigiama perspektyva, ir euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko labiausiai per dešimt mėnesių.
Pastangos suorganizuoti specialų 16-os euro zonos valstybių susitikimą trečiadienį vakare žlugo, Prancūzijai ir Vokietijai tariantis, kokį vaidmenį sprendžiant Graikijos finansų krizę galėtų atlikti Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir kaip papildomai galėtų prisidėti euro zonos valstybės.
"Vokietija nenori euro zonos šalių lyderių susitikimo, nebent būtų aiški galimybė pasiekti susitarimą", - sakė vienas ES diplomatas.
Išreiškęs nuogąstavimą dėl to, kokį signalą tai siunčia, kitas diplomatas sakė: "Jei nebus euro zonos šalių lyderių susitikimo, galime laukti neigiamos reakcijos rinkose, kuriose tai bus įvertinta kaip ženklas, kad europiečiai nepajėgūs pasiekti susitarimo (dėl Graikijos)".
Atėnams, kuriuos slegia milžiniški įsiskolinimai ir didelis biudžeto deficitas, balandį ir gegužę teks refinansuoti apie 20 mlrd. eurų skolų, o skolintis šaliai tapo dvigubai brangiau negu Vokietijai.
Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje, kur gegužę vyks vietos rinkimai, visuomenė griežtai pasisako prieš finansinės pagalbos suteikimą Graikijai. Be to, Berlynas būgštauja, kad bet kokia finansinė pagalba Atėnams veikiausiai būtų užginčyta Vokietijos Konstituciniame teisme.
Kanclerė Angela Merkel taip pat reikalauja keisti ES taisykles, kad šalims būtų numatytos griežtesnės bausmės už biudžeto deficito apribojimų pažeidimą.
Užkrato grėsmė
ES lyderiai būgštauja, kad su skolos aptarnavimo problemomis taip pat gali susidurti kitos euro zonos valstybės, tarp jų Portugalija, Ispanija ar Italija. Jie taip pat nuogąstauja, kad gali būti padaryta ilgalaikė žala 27 nares turinčios Bendrijos, kurioje gyvena 500 mln. žmonių, vienybei.
"ES derėtų parodyti solidarumą su Graikija ir parengti bendrą poziciją, kuri išsklaidytų netikrumą rinkose. Greitas ES sprendimas būtų geriausia pagalba", - sakė euro zonai nepriklausančios Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Savo pavardės nenorėjęs skelbti aukšto rango ES diplomatas išreiškė nuomonę, kad pastarieji nesutarimai atspindi didesnio masto konfliktus tarp Bendrijos institucijų ir valstybių narių.
"Nematyti, kaip galėtume ištrūkti iš šio gana niūraus ekonominio peizažo. Tarpinstituciniai santykiai pašliję", - sakė jis.
Graikijos skolų krizė oficialiai neįtraukta į Bendrijos lyderių derybų darbotvarkę, nors Europos Komisija prašė aptarti šį klausimą diskutuojant pagrindinėmis susitikimo temomis - naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo.
Diplomatai taip pat pranešė, jog prieš maždaug 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku prasidėsiantį ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą nėra suplanuotas joks euro zonos šalių vadovų susitikimas Graikijos klausimu.
Tačiau euro zonos valstybių lyderiai gali susitikti ketvirtadienį vakare, kai baigsis pirmosios ES viršūnių susitikimo dienos derybos, jei dėl to pavyks susitarti, nurodė diplomatai. Jei atsirastų galimybė susitarti, lyderiai ketvirtadienį vakare taip pat galėtų surengti dvišalius susitikimus.
Galimas TVF įsitraukimas į dvi priešingas stovyklas padalijo didesnės Europos integracijos šalininkus ir glaudesnės ekonominės bei pinigų sąjungos oponentus.
Prancūzija iki šiol pasisakė prieš bet kokį TVF įsikišimą, teigdama, kad tai būtų politinis pažeminimas ir signalas rinkoms, kad euro zona nepajėgi spręsti savo problemų.
Tačiau diplomatai sakė, kad dabar Paryžius, nors ir nenoriai, gali sutikti su TVF įsitraukimu, jei tai padės užtikrinti Vokietijos paramą gelbėjimo mechanizmui.
A.Merkel iškėlė griežtas sąlygas
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį parėmė pagalbos planą Graikijai, kuriame dalyvaus Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tačiau pabrėžė, jog tai yra "paskutinė priemonė".
Prieš svarbų Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimą, kuris prasidės vėliau ketvirtadienį, A.Merkel Vokietijos įstatymų leidėjams sakė, kad ji pasiruošusi prisidėti prie pagalbos Graikijai, kurios skolų krizė nusmukdė pasitikėjimą euru.
Tačiau ji leido suprasti, kad bet kokiame susitarime turės būti atsižvelgta į Vokietijos iškeltas griežtas sąlygas.
Kai kurios euro zonos šalys ir Europos centrinis bankas (ECB) griežtai nusistatę prieš TVF dalyvavimą tokiame plane, nes baiminamasi, kad toks sprendimas pademonstruotų, jog 16 šalių vienijanti valiutų unija nesugeba savarankiškai išbristi iš giliausios krizės per 11 metų gyvavimo istoriją.
"Šiandien ir rytoj vyksiančiame viršūnių susitikime Vokietijos vyriausybė stums savo požiūrį, jog bet koks skubios paramos (planas) turėtų apjungti TVF ir jungtinę dvišalę euro zonos pagalbą. Tačiau dar kartą sakau, jog tai tegali būti paskutinė priemonė", - pabrėžė A.Merkel.
"Geras europietis - nebūtinai tas, kuris greitai siūlo pagalbą. Geras europietis - tas, kuris gerbia Europos sutartis ir šalių teises, kad euro zonos stabilumas nenukentėtų", - pridūrė ji.