Mažėja gamybos mastai
„Šiandien dienai mes dirbame su daugiau nei dešimt rinkų ir taip pat esame ne tik Europoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Vidutiniškai žiūrint, visose rinkose matome ir pagal skaičius skaičiuojame, kad yra apie 20 procentų sumažėjimas visuose užsakymuose“, – teigė „Vilmers“ pardavimų atstovė Sandra Goroškaitė.
Per pandemiją įmonei sekėsi kaip niekada gerai. Ji ketino plėstis, keltis į didesnes patalpas ir sukurti bene 300 papildomų darbo vietų, tačiau, sumažėjus gamybos mastams, naujo pastato statybas sustabdė ir dabar ieško tik tam tikrų specialistų.
„Rinka yra neaiški, ekonomika yra neaiški ir toks investavimas tikrai būtų labai rizikingas šiandien dienai“, – teigė S. Goroškaitė.
Sunku visiems
Kuo pasigirti šiandien neturi ir kiti pramonininkai.
„Nuosmukis, lyginant su kitais metais, būtų -0,4 procento“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Ypač sunku dėl vis labiau stojančios, didžiausios Europoje Vokietijos ekonomikos.
„Mes eksportuojame net 80 procentų, visgi, į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinės eksporto šalys yra Vokietija ir Skandinavija, ir, jeigu ten yra nekokios nuotaikos, tai, šioje vietoje, blogos žinios yra ir mums“, – teigė V. Janulevičius.
Nuosmukis gilėja
Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, išankstiniai duomenys rodo, kad liepą pramonės nuosmukis Europoje ir toliau gilėja.
„Pramonės apimtys kai kuriose euro zonos valstybėse yra itin prastoje, žemoje būklėje. Pavyzdžiui, Vokietijos apdirbamoji gamyba yra nukritusi į 2017 metų lygį, Estijos pramonės apimtys yra kritusios į keturių metų žemiausią lygį“, – teigė jis.
Daugelis Europos įmonių – priklausomos nuo Kinijos. Panaikinus pandeminius suvaržymus, dalis vylėsi, kad jas į viršų temps atsigaunanti Kinijos ekonomika.
„Dėl Kinijoje besitęsiančios nekilnojamojo turto krizės, matome, kad nėra tokio ekonomikos spurto, kurio tikėjosi kai kurie ekonomistai ir dėl to nėra teigiamo impulso ir Europos pramonės įmonėms“, – teigė N. Mačiulis.
Tą mato ir patys pramonininkai.
„Mes matome, kad sistemiškai, visoje Europos Sąjungoje mažėjant paklausai ir užsakymams, yra mažinamas ir pamainų skaičius“, – teigė V. Janulevičius.
Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus situaciją prilygino populiariam žaidimui.
„Lietuva sužaidė ruletę, pavadinimu „Infliacija“. Šita rusiška ruletė visada pasibaigia tuo, kad labai ilgai ją žaidžiant, žinoma, kad išeiga yra neigiama“, – teigė jis.
Tiesa, nepaisant sunkumų, Lietuvos pramonė – vis dar konkurencinga, mano ekonomistas.
„Lietuva nėra išskirtines pramonines prekes gaminanti šalis. Mes gaminame komplektuojančias prekes, savo visokiems užsakovams iš Vokietijos ir taip toliau. Jeigu jos labai stipriai pabrangs, bus pokyčiai – paprasčiausiai, lietuvius pakeis rumunais ar dar kažkokiais kitais tiekėjais“, – aiškino A. Bartkus.
Kada situacija ims gerėti?
Ženklų, kad per artimiausią pusmetį pramonė Europoje atsigaus – ekonomistai nemato. Ją neigiamai veikia ne tik dėl infliacijos sumažėjusi gyventojų perkamoji galia, bet ir toliau kylančios palūkanų normos.
„Įmonėms mažiau liks pinigų investicijoms ir, galbūt, kai kurie projektai išvis bus stabdomi, nes jie patampa nerentabiliais“, – teigė V. Janulevičius.
Pastebima, jog prastėja ne tik pramonės, bet ir paslaugų sektoriaus rodikliai, o Europos Centrinis Bankas ir toliau didina palūkanų normas.
„Toliau keliant tas palūkanų normas mes jau rizikuojame, kad visa Europa gali atsidurti recesijoje. Turbūt, šioje situacijoje būtų išmintinga palaukti ir pažiūrėti kaip tos, precedento neturinčiu tempu pakeltos palūkanų normos paveiks Europos ekonomiką“, – teigė ekonomistas N. Mačiulis.
Tačiau tikinčių, kad Europos Centrinis Bankas pagaliau nustos palūkanų normas kelti – nedaug.
„Pasakyti taip, kad infliacijos problema yra išspręsta, yra stipriai per anksti. Jeigu nesimatys požymių kainų lygio korekcijose žemėjimo linkme artimiausiu metu, tai kitą kartą galima būti garantuotais, kad Europos Centrinis Bankas vėl padidins tą palūkanų normą“, – teigė A. Bartkus.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
