Priežastys – dvi
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų eksporto klubo vadovas, tarybos narys Kęstutis Černeckas kalbėjo, kad tai, kokia šiuo metu yra įmonių situacija, daugiausia priklauso nuo to, kokio pobūdžio jos yra, su kokiomis rinkomis, kokiais užsienio partneriais dirba.
„Tačiau reikia pripažinti, kad energetinių sąnaudų išaugimas davė neigiamą reikšmę eksportuojančioms įmonėms, kurių prekių savikaina didėjo.
Dabar stebime tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sumažėjusį vartojimo indeksą, o jis turi tam tikrą reikšmę užsakymų mažėjimui“, – sakė jis.
Kaip teigė, užsakymų mažėjimą daugiausia jaučia didesnės įmonės.
„Pagrindinė užsakymų mažėjimą lemianti priežastis yra mažėjęs vartojimas.
Vakarų Europos šalys eksporte sudaro liūto dalį ir, kaip ir Lietuvoje, taip ir kitur, sąnaudos būsto išlaikymui, energetiniams resursams, maisto kainoms, jos yra padidėjusios.
Nors infliacija, lyginant su Lietuva, ir yra perpus mažesnė, ji vis tiek veikia vartotoją, o jis yra priverstas keisti savo vartojimo įpročius, rinktis pigesnę prekę ar mažesnį prekių kiekį, todėl tai atsiliepia visoje Europoje.
Šis dalykas ypatingai jaučiasi Vokietijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse“, – teigė jis ir aiškino, kad galima teigti, kad gamyba daugiausia mažėja baldų pramonės bendrovėse.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Andrius Rakickas.
„Asociacijos narių produktai ir veiklos yra skirtingos, tačiau tendencijos labai panašios. Nors gamyba vyksta, tačiau jau matosi užsakymų sulėtėjimas, eksporto mažėjimas“, – sakė jis.
Kaip pašnekovas išskyrė, tokią situaciją lemia ne tik pristojęs vartojimas, bet ir tai, kad Lietuvos įmonės tapo mažiau konkurencingos tarptautinėse rinkose. O tai lėmė kilusios energetikos kainos, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, taip pat prisidėjo ir netoliese vykstantis karas.
Pasak jo, tai lemia ne tik užsakymų pristabdymą, bet ir išankstinių atsiskaitymų atsiradimą su žaliavų tiekėjais, o prie viso to, prisideda ir nepalanki ekonominė situacija.
Įmonės: eksportas lėtėja
Redakcijai susisiekus su keletu Lietuvos pramonės įmonių, situacija buvo vertinama skirtingai.
„SBA Home“, kuri vienija tokias įmones, kaip UAB „Klaipėdos baldai“, „Inno Line“, „Visagino linija“, „Šilutės baldai“ vadovė Raimonda Kižienė sutiko, kad verslo ir gamybos apimtims įtaką daro pirkėjų lūkesčiai.
„Pernai, prasidėjus karui Ukrainoje, komandai operatyviai teko kurti naujas žaliavų tiekimo grandines, ieškoti naujų tiekėjų. Antroje metų pusėje išgyvenome energijos kainų šoką, seniai matytą 20 proc. viršijusią infliaciją. Pastarosios priežastys ypač paveikė vartotojų nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų gaminių eksporto rinkose.
Padidėjus neapibrėžtumui visame pasaulyje ir pakilus palūkanų normoms, sulėtėjo nekilnojamojo turto rinka, kuri turi tiesioginės įtakos baldų pardavimams.
Vartotojai Europoje, tikėdamiesi didelių sąskaitų už šildymą, atidėjo stambesnių pirkinių įsigijimą. Taip pat įtakos pirkėjų sprendimams ir mažėjančiai gaminių paklausai turi padidėjusi bendra infliacija.
Šį laikotarpį išnaudojame gamybos efektyvumui didinti, optimizuoti procesus, konkuruoti dėl naujų gaminių, tačiau išaugusios žaliavų kainos, energijos kainos ir infliacija mažina šalies verslo ir visos Lietuvos konkurencingumą globaliose rinkose ir tai pastaruoju metu tiesiogiai lėmė eksporto lėtėjimą“, – teigė vadovė.
Visgi ji aiškino besitikinti, kad antroje šių metų pusėje, vartotojų nuotaikai pasitaisius, pirkėjai turėtų grįžti į parduotuves.
„Tai jau rodo pirmieji ženklai. Infliacija jau stabilizuojasi ir ima trauktis. Pakankamai šilta žiema Europoje neišpildė pesimistinių lūkesčių dėl brangaus šildymo sezono. Todėl gyventojai pinigus, numatytus šioms sąskaitoms apmokėti, turėtų įlieti į ekonomiką.
Išgyvenusiai stagnaciją NT rinkai atsigavus vartotojai turėtų grįžti ir prie didesnių pirkinių. Prognozuojame, kad tokiu būdu padidėjus paklausai, grįš ir didesni klientų užsakymai. Tačiau gamybos atsigavimas nebus staigus, nes rinkos jautriai reaguoja ir į karo Ukrainoje dinamiką, ir į žaliavų ar energijos kainų korekcijas“, – sakė ji.
Kiek kitokios nuomonės apie laukiančius sunkumus buvo „Akmenės cementas“ direktorius Artūras Zaremba. Jo teigimu, statybinių medžiagų šiemet visiems reikės mažiau.
„Mes prognozuojame statybinių medžiagų sumažėjimą. Kalbu apie visas statybines medžiagas. Manome, kad bus mažesnis jų vartojimas dėl visų priežasčių, kurios veikia mūsų ekonomiką, tai ir karas, ir infliacija, ir palūkanų normos. Šiemet planuojame mažesnes apimtis lyginant su 2022 metais, o ar tai virs 5 proc., ar 10 proc., reikia laiko“, – svarstė jis.
Šiuo metu įmonė cementą gamina „į sandėlį“, tačiau tai – žiemą įprastas dalykas, prideda pašnekovas.
„Žiemą cemento niekam nereikia, tad kol kas apie pardavimus kalbėti sunku, situaciją matysime kažkur po trijų mėnesių. Toks mūsų darbų ciklas“, – teigė A. Zaremba.
Metalo pramonės ir mašinų gamintojų UAB „Umega Agro“ direktorius Ramūnas Galvanauskas sakė, kad lyginant su pernai metais, kol kas didelių neramumų ar gamybos mažėjimo įmonė nejaučia.
„Kol kas mes kontraktus turime iki birželio mėnesio, pas mus tai yra įprastas terminas.
Mums kiekiu, bendrai atkrito tik Rusijos rinka, kuri sudarė nemažą dalį, bet dėl visų kitų niekas nesikeičia.
Yra pasaulinė maisto problema ir visi tikisi, kad reikės daug auginti, pardavinėti ir panašiai. Iš dalies mums tai kaip tik veikia teigiamai“, – kalbėjo R. Galvanauskas.
„Tikimės, kad mums 2023-ieji didelių permainų neatneš“, – pridūrė jis.
Gamyboje duobės dar nepasiekėme
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų eksporto klubo vadovas, tarybos narys K. Černeckas, svarstydamas apie tai, kokie šie metai bus eksportuojančioms įmonėms, visgi teigė didelio optimizmo nematantis.
„Iš tikrųjų vertinčiau, kad gamybos mažėjime dabar dar duobės nesame pasiekę. Reikėtų mobilizuotis sąnaudų optimizavime, o bet koks kitas naujas surastas klientas artimoje draugiškoje rinkoje yra didelė paspirtis išlaikyti tuos pačius pardavimus, atlyginimus, darbo vietas.
Iš vienos pusės Lietuva net yra dėkingoje situacijoje, nes Vakarų atžvilgiu Lietuvos verslas yra mažas verslas ir jam susirasti reikalingus užsakymus yra pastangų ir laiko klausimas. Visgi bendra ekonominė situacija, manau, tokia, kad bendrai pozityvių pokyčių 2023 m. nereiktų tikėtis“, – teigė jis.
K. Černeckas sakė, kad ne mažiau svarbu ir tai, jog lietuviai vis sunkiau konkuruoja su kompanijomis užsienyje.
Pasak jo lietuviams susidūrus su smarkiai augusiomis energetikos kainomis, kompanijos užsienyje patyrė mažesnes sąnaudas tai pačiai produkcijos rūšiai gaminti, todėl konkurencingumas yra visai kitas.
„Jis išsikreipė“,– teigė jis.
Lietuvos autodalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijos vadovas A. Rakickas pridūrė, kad tam, jog įveiktų iššūkius, įmonės jau šiandien ieško būdų, kaip tai padaryti optimizuojant įvairias veiklas.
„Kaštų optimizavimo grupės, naujų rinkų paieškos, ir tik paskutinėje vietoje yra darbo vietų mažinimas.
Ankstesnių metų sutartys su įsipareigojimais, nuosavi prekių ženklai padeda sušvelninti esamą situaciją“, – teigė jis.
