Rublio nuvertėjimas sutapo su mokesčių sumokėjimo į biudžetą pabaiga. Kaip rašo newsru.com, rugsėjo 25 d. įmonės baigė mokėti naudingųjų iškasenų mokestį ir akcizus, kurių suma siekia 300-350 mlrd. rublių (20,75-24,21 mlrd. litų). Apie 200 mlrd. rublių (13,83 mlrd. litų) siekia pelno mokestis.
Anot „Promsviazbank“ analitiko Aleksejaus Jegorovo, mokestinio periodo pabaigoje eksportuotojų JAV dolerių pasiūla sumažėjo, o tai, atsižvelgiant į valiutos paklausą, susilpnino rublį.
Rublio kursui spaudimą darančių faktorių vis dar daug: ekonominio augimo tempo sulėtėjimas be matomų perspektyvų aktyvumo didėjimui, kapitalo išvežimas ir infliacijos spartėjimas. Veikdami išvien, šie faktoriai dar labiau stiprina neigiamą poveikį rublio kursui, įsitikinęs pagrindinis ekonomistas Michailas Beliajevas iš Fondų rinkos ir valdybos instituto.
Be to, pastarąjį savaitgalį Ukrainos ginkluotosios pajėgos patyrė didžiausias netektis nuo ugnies nutraukimo paskelbimo dienos. Šiomis aplinkybėmis investuotojai baiminasi, kad Vakarų valstybės nesiims sankcijų prieš Rusiją švelninimo. Prieš sankcijų švelninimą pasisako taip pat ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tokiomis aplinkybėmis Rusijos įmonės priverstos kaupti valiutą užsienio paskolų išmokoms padengti. „Raiffaizen Bank“ analitikų vertinimu, bendroji skola, kurią būtina padengti iki šių metų pabaigos, siekia 33 mlrd. JAV dolerių (beveik 90 mlrd. litų), o ateinančiais metais – 57 mlrd. JAV dolerių (apie 155 mlrd. litų).
Anot vyriausiojo finansinės pramoninės grupės „Sistema“ ekonomisto Jevgenijaus Nadoršino, dėl taikomų sankcijų Rusijos įmonės neteko prieigos prie pigių Vakarų šalių teikiamų skolų. Dėl šios priežasties įmonės susidūrė su problema: anksčiau galima buvo pasiskolinti pinigų skolai padengti, o dabar būtina skubiai surinkti sumas JAV doleriais ir eurais. Ši aplinkybė taip pat prisidėjo prie įtampos didėjimo valiutų rinkose.
Nafta taip pat pinga: „Brent“ naftos kaina smuko žemyn ir šio metu siekia mažiau nei 96 JAV dolerius (261,2 litus) už barelį. Tai patvirtino „Golden Hills-Kapital AM“ analitikos departamento vadovė Natalija Samojlova.
Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina praėjusią savaitę patvirtino ketinimus ateinančiais metais pereiti prie svyruojančio rublio kurso, t.y. ketinama visiškai atsisakyti valiutinių intervencijų ir pereiti prie infliacijos reguliavimo.
Anksčiau tokią Centrinio banko politiką palaikęs Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas atsargiai patarė nevertinti infliacijos kontrolės kaip absoliučios prioritetinės priemonės. Maža to, Vakarų valstybių analitikai kalba, kad dėl taikomų sankcijų neįmanoma atsisakyti rublio kurso palaikymo. Rugsėjo 27 d. apie tai, kad Rusijos centriniam bankui teks parduoti valiutą, konferencijoje „Fitch Ratings“ kalbėjo „Fitch“ agentūros ekspertai.
